LT
RU

Šioje skiltyje pateikiami atsakymai į fizikų ir astronomų klausimus.

1. Astrologinės taisyklės teigia, kad Saulės, Mėnulio, kitų planetų poveikis žmogui nepriklauso nuo jų nuotolio iki Žemės. Tai kodėl tada neveikia žmogaus dar tolimesnės žvaigždės, galaktikos ir kvazarai?
Nebūčiau toks kategoriškas. Mano horoskopų kolekcijoje guli ne vieno iškilaus menininko brėžinys, kur akcentuota Vegos, Lyros žvaigždyno žvaigždės, arba Spikos, Mergelės žvaigždyno žvaigždės įtaka; pas politikus, ypač ryškaus kalibro, neretai akcentuotas Aldebaranas, Regulas arba Antaresas. Bet kuriam reikalaujančiam solidžių įrodymų akademikui esu pasirengęs cituoti Vivian Robson veikalą “The Fixed Stars & Constellations in Astrology” ir demonstruoti atitinkamus istorinių asmenų gimimo brėžinius, faktai kalba patys už save.

2. Kodėl astrologams nesvarbu, kad Saulė yra įkaitęs dujų plazmos rutulys, o Mėnulis ir planetos yra šalti kūnai? Astrologai iki šiol negali atsakyti, kaip planetos gali veikti įvykius Žemėje.
Kada sėdatės į stomatologo kėdę, ar gilinatės į tai, kokie įrankiai dalyvauja darbo procese? Ne, jums aktualu beskausmis ir greitas danties sugydymas. Taip ir mes gilinamės tik į tai, ką laikome esant reikalingiausia mūsų darbui. Beje, paradoksalu, tačiau ir astronomai negali atsakyti, kodėl, sakysime, Jupiteris grįžta į savo pradinę padėtį visuomet po maždaug 12 metų pertraukos, o ne kaip nors kitaip, chaotiškai, tai po 10, tai po 14 metų. Yra tekę girdėti argumentų, esą tai dėl gravitacinių jėgų ir tam tikro atstumo nuo Saulės, bet tada kyla klausimas, o kas sąlygoja gravitacines jėgas? Jei sugebėsite į tai atsakyti, natūraliai kils naujas klausimas: o kas savo ruožtu sąlygoja jėgas, sąlygojančias gravitacines jėgas? :) Ir taip iki begalybės. Ne veltui senovės mokslininkai pastebėjo: summa scientiae nihil est. Beje, mums nieko ir nereikia įrodinėti, kadangi šiandienos mokslininkai patys pamažu atranda tiesas, kurios astrologams buvo žinomos daugiau nei 700 metų [1].

[1] Paskaitykite ta proga straipsnį “Lietuvos ryte” (2008m. rugsėjo 5d., 8psl.), kur pasakojama apie Vengrijos Pėčo universiteto prof. Tamoso Bereczkei vadovaujamą tyrėjų grupę, nustačiusią, jog vyrai linkę ieškotis partnerių, kurios panašios į jų motinas, o moteris labiau traukia vyrai, panašūs į jų tėvus. Po to atsiverskite Guido Bonatti veikalą “Liber Astronomiae” (XIIIa.) ir susiraskite skyrių, kuriame šnekama apie vyrų ir moterų santuokas.

3. Astrologija suteikia mistinę reikšmę Zodiako žvaigždynams. Bet jie yra tik atsitiktinis įvairiuose nuotoliuose nuo mūsų esančių žvaigždžių rinkinys. Laikui bėgant dėl žvaigždynų judėjimo žvaigždynų vaizdas kinta ir jie palaipsniui išyra. Turite kontrargumentų?
Taip, žvaigždynų vaizdas kinta, tačiau astrologai lygiagrečiai su planetų judėjimu seka ir tuos žvaigždynus sudarančių žvaigždžių kelią; būtent, žvaigždžių, o ne žvaigždynų vaizdo. Žvaigždynų vaizdas (jei turite omeny estetinį faktorių) praktikuojantį astrologą domina tiek pat, kiek ištirpęs sniegas sodininką.

4. Žemėje yra didžiuliai rajonai į šiaurę ir į pietus nuo speigračių, kuriuose pusmetį Zodiakas iš viso nematomas. Kaip tada sudaryti horoskopą ten gimusiems gyventojams?
Patikslinsiu: tose vietose nebegalima taikyti dažniausiai naudojamų astrologinių namų (Placidus, Koch) sistemos. Tokiu atveju tenka remtis “vienas ženklas = vienas namas” namų sistema. Indų astrologai ja sėkmingai naudojasi iki šiol.

5. Kokiu astrologiniu modeliu reikėtų vadovautis ir kuris iš jų yra teisingas? Visi jie vienas kitam iš dalies prieštarauja ir turi kone skirtingus pagrindinius principus.
Viskas priklauso nuo to, ko astrologijos pasaulyje ieškote. Taip, kiekvienas astrologijos modelis skiriasi, tačiau čia ir slypi visa esmė: to ar kito modelio darbo filosofija, netgi sakyčiau, galimybės skiriasi. Graikiškoji astrologija jums atskleis vienokias paslaptis, humanistinės pakraipos astrologija kitokias ir t.t. Lygiai tą patį galima pasakyti apie kitas mokslo šakas. Pvz., argi atėję pas okulistą tikitės, jog jis pataisys ir jūsų dantis (nors jis gi šiaip ar taip medikas!)?...Beje, ne taip seniai astronomai paskelbė, kad Plutonas vis dėlto… nėra planeta, prieš tai ilgus metus vertę akademinį pasaulį ir žmoniją tikėti priešingu faktu. Tai rodo, kad šioje stovykloje tikėtis kokios nors vienos nuoseklios paradigmos irgi nereikia [1], bet ar dėl to astronomai nuosekliai paseks paskui savo reikalavimus astrologams nebeužsiimti niekais ir puls uždarinėti savo observatorijas???! :)

[1] Išties, skandalinga istorija su Plutonu visai sėkmingai kuria precedentą dar po kurio laiko nebelaikyti planetomis ir Neptūno bei Urano.

6. Pagal astrologus vienodas likimas turėtų ištikti 1/12 žmonijos, t.y. daugiau kaip 400 mln žmonių, gimusių po tuo pačiu Zodiako ženklu. Bet juk taip nėra. Štai kodėl taip miglotai ir neapibrėžtai skelbia savo tiesas astrologai.
Čia kalbate, žinoma, apie dienos horoskopus vieno Zodiako ženklo atstovams. Šią astrologijos rūšį galima pavadinti pop, primityviausia astrologijos atmaina, kuri prasidėjo ir ypač suklestėjo XXa. 3-4 dešimtmečiuose tenkinant amžinai skubančio žmogaus poreikį staigiai, per minutę gauti visus jį dominančius atsakymus. Konkrečios informacijos reikėtų ieškoti pagal individualią metriką (metus, mėnesį, dieną, valandas minutes, gimimo vietą) sudarytame gimimo brėžinyje.

7. Kodėl neatsižvelgiama į tikruosius astronominius atradimus? Ptolemėjaus astrologija remiasi pasaulio, kurio centre yra Žemė, paveikslu – argi Koperniko revoliucija jūsų nė kiek nedomina?
Koperniko revoliucija blaiviai mąstančiam astrologui įdomi tiek, kiek ji parodo pasaulį iš kito kampo, bet tai yra nebūtinai “tikrasis”, “pats teisingiausias” požiūris. Aktualu tai, ar senesni mokymai (tokie, kaip Ptolemėjaus ir pan.) astrologinėje praktikoje pasiteisina ar ne. Jei pasiteisina, atmesti juos motyvuojant naujais atradimais nederėtų.

8. Dabartinis Zodiakas dėl žvaigždynų judėjimo nebesutampa su senuoju Zodiaku jau porą tūkstančių metų. Pirmas klausimas: ar tai neatsiliepė senoms astrologinėms taisyklėms?
Leisiu už save kalbėti pavyzdžiams. Kai 2005m. popiežiumi buvo išrinktas kardinolas Ratcingeris, religinės sferos žinovų buvo pasakyta, kad mišių stadionuose epocha baigėsi. Pagal www.astrodatabank.com pateiktą informaciją, šio žmogaus horoskope aukštai dominuoja SaturnasRx (askezė, griežtumas, konservatyvumas ir pan.). Ir atvirkščiai, popiežiaus Jono Pauliaus II horoskope aukštai – konkrečiai, profesiniame horoskopo name – dominavo Jupiteris (džiaugsmas, energija, neturinti ribų).
P.S.: siūlau prisiminti 2007m. gruodžio 22d. Lietuvos ryte publikuoto straipsnio “Išnykusi civilizacija suspėjo numatyti pasaulio pabaigą?” mintis, pamatysite, kad tai, ką astronomai išsiaiškino dabar, astrologams buvo žinoma ir prieš daugiau negu pusę tūkstančio metų, t.y. skaitykite mano komentarus šio straipsnio pabaigoje.

9. Jeigu astrologinė įtaka paremta kažkokia fizikai žinoma jėga, kodėl išskirtinis dėmesys skiriamas būtent planetų įtakai?
Tokia yra hermetinė tradicija, pagrįsta 7 savaitės dienų ir jos valdovų sąsaja, ir mes jos laikomės. Jei praktikoje ši tradicija nepasiteisintų, ji būtų buvusi seniai atmesta.

10. Jeigu astrologinė įtaka paremta nežemiškos jėgos veikimu, ar gali būti, kad ši jėga nepriklauso nuo atstumo?
Dvejonių jums greičiausiai kelia dualistinė takoskyra “žmogus” – “planeta”. Vis dėlto Renesanso epochos medikas ir alchemikas Paracelsas buvo teisus sakydamas, kad Merkurijų galima sutikti visur, ir danguje, ir žolėse, ir akmenyse, ir žmoguje. Valerijonas (Merkurijaus žolė) nuostabiai tinka padėti raminti nervinę sistemą; smailaus/išreikšto smakro (Merkurijaus savybė) savininkas įžengs su jumis į komunikacijos procesą daug greičiau negu tas, kieno kaukolė labiau taisyklingesnių bruožų. Uosis (Saturno medis) Europoje yra vienas iš kiečiausių ir stabiliausių medžių. Giliai įdubusios mąslios akys, plati viršutinė kaukolės dalis, didelis ūgis (kartais – lėta eisena) yra Saturninio asmens požymis; jei toks žmogus mėgsta azartą ir turi kitų atitinkamų duomenų, gali būti puikus šachmatininkas. Michailas Botvinikas, net triskart tapęs pasaulio šachmatų čempionu, būtų puikiausia Saturninio varianto iliustracija.   

11. Jeigu astrologinis veikimas nepriklauso nuo atstumo, tada kodėl astrologai, sudarinėdami prognozes, nekreipia dėmesio į žvaigždžių, galaktikų ir ūkų įtaką?
Jie kreipia dėmesį į tradicijoje nusistovėjusius faktorius, tarp jų ir į ryškiausias, alfa,  beta klasės žvaigždes. Kai kuriose astrologinėse sistemose yra teikiamas dėmesys ir galaktiniams dalykams. Apie tai smulkiau skaitykite čia.

12. Jei visgi astrologija yra mokslas, kodėl jos pasekėjai, tūkstančius metų rinkę ir analizavę duomenis, iki šiol neturi vieningos nuomonės?
Kiekviena astrologinė mokykla iškelia sau skirtingus tikslus. Beje, pradedantysis gali užsikabinti už kažkurios iš jų ir laikyti “geriausia” ir “teisingiausia” mokykla; meistras gi visada ras optimalų vardiklį.

13. Kodėl taip skiriasi kelių astrologinių mokyklų teorijos?
O kodėl tarp kalbotyrininkų (kalbotyra – filologijos mokslas) taip skiriasi teorijos dėl to ar kito žodžio kilmės? Kiekviena kultūra turi savus raktus skaityti astrologinę informaciją, pavyzdžiui, Rytų astrologija remiasi sideriniu Zodiaku, o Vakarų – tropiniu; be to, šitos teorijos skiriasi įtakojamos ir objektyvių veiksnių, tokių, kaip tos ar kitos epochos visuomenės idealai, troškimai, norai, kuriais matuojamas žmogaus elgesys ir pasiekimai.

14. Ar nepriveda astrologija prie diskriminacijos?
Nelygu, ką laikote diskriminacija. Jei vietoje manęs į darbą priima asmenį, kurio savybės tą darbą atlikti yra šimteriopai didesnės negu mano, aš dėl to nesuku galvos ir ieškau kitos nišos, kurioje galėčiau save išreikšti geriausiai. Silpnos dvasios žmogui tai gali būti perskaitoma kaip “pralaimėjimas”, stiprios dvasios žmogus nusijuoks ir žengs pirmyn.

15. Jeigu astrologai sugeba numatyti ateitį, kodėl nė vienas iš jų nepasinaudoja savo sugebėjimais, kad praturtėtų?
Reikėtų kalbėti apie konkrečias istorines pavardes ir žiūrėti, ar tikrai nė vienas iš jų niekada nebuvo aukšto rango žmogaus proteguotas. Reikalingos pavardės, o taip pat aiškinimasis, kokioje epochoje, kokiais astrologiniais metodais remdamasis tas ar kitas astrologas dirbo. Tik tokiame plačiame kontekste įmanoma rasti atsakymą į šį klausimą.

16. Profesorius Vytautas Straižys 1995m. periodiniame leidinyje Lietuvos dangus paskelbė straipsnį Astrologija – ne mokslas”. Panašioje šviesoje ne kartą formulavo savo nuomonę ir prof. Libertas Klimka. Kaip manote, kodėl akademinis sluoksnis vis dėlto nelinkęs astrologijos pripažinti mokslu?
“Kai garbus, bet vyresnio amžiaus mokslininkas tvirtina, kad kažkas yra įmanoma, jis beveik visada teisus. Kai jis tvirtina, kad kažkas yra neįmanoma, jis greičiausiai klysta” (fantastikos genijus A. Clarke). Maloniai atkreipčiau dėmesį, kad jūsų minėti akademikai dar nėra visas akademinis sluoksnis. Antra, tiek garbusis prof. V. Straižys, tiek garbusis prof. L. Klimka, tiek kiti spėję kategoriškai pasisakyti mokslininkai mus suveda su vienu fundamentaliai svarbiu klausimu, būtent: ar Vakarų visuomenė yra suinteresuota savo bendruomenėje turėti profesionalių astrologų? Kol šis klausimas bus atkakliai apeinamas, ir kol vienu modeliu bus stengiamasi paneigti kitą modelį, tol vargu ar galime tikėtis, kad situacija pajudės iš mirties taško. Įnirtingos diskusijos apie tai TV studijoje ar žurnaluose ir toliau kels reitingus diskusijas rengiantiems televizijos kanalams, o žiūrovams tai bus eilinis šou. Reziumė:  kiekviena kritika yra produktyvi tiek, kiek ją inicijuojanti pusė yra parodžiusi gerą valią įdėti pastangų pasinagrinėti reikalą iš esmės. Jei to nebuvo daroma [1], tokia kritika darosi neutralizuojanti pati save, tad išmintingiausia šiuos aklos agresijos šaltinius apeiti [2] ir ramiai užsiimti savais darbais.

[1] Man yra tekę susidurti su keletu astronomų, kurie, užklausti, kokią astrologinę literatūrą jie studijavo, atsakė, kad jokios, arba kad remiasi tik žurnalinių horoskopų patirtimi. Vaisinga diskusija, savaime suprantama, tokiu atveju vargu ar įmanoma.
[2] O ne juos atakuoti, mėginti įtikinti, nes ugnimi ugnies neužgesinsime.   

17. Kodėl astrologijai svarbu gimimo data, o ne pradėjimas, užuomazga?
Tiesiog gimimo momentas yra momentas, kuris rodo galutinį ilgai trukusių vidinių procesų, kuomet vaikelis buvo mamos įsčiose, rezultatą. Toks yra tradicinis supratimas, ir visi astrologai jo laikosi. Jei per krūvą astrologijos egzistavimo metų būtų pasirodę, kad toks variantas nepasiteisina, tuomet be jokios abejonės atskaitos tašku būtų imamas kitas laiko momentas.