LT
RU

© Dr Shepherd Simpson, astrologijos istorikas
“Gyvatnešis (13-asis ženklas) – nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 17 d.”

Apibrėžimas: (Saulės ženklai – Saulės Zodiakas).
Gyvatnešis (Gyvatės Nešėjo ženklas) yra 10-asis tikrojo Saulės Zodiako ženklas.
Tačiau nors jis yra ekliptikoje, jis nėra priskiriamas nei standartiniam Vakarų astrologijos tropiniam, nei standartiniam vediškos astrologijos sideriniam Zodiakams.

Ši problema yra viena iš labiausiai ginčijamų klausimų šiuolaikinėje astrologijoje. Aš žinau, kad Gyvatnešio klausimas mums, kaip astrologams, sukelia daug vargo. Bet jis yra danguje. Jis egzistuoja. Mes negalime jo ignoruoti.

Tryliktasis ženklas?
Gyvatnešis kartais yra klaidingai vadinamas tryliktuoju Zodiako ženklu, nes jis yra suvokiamas kaip dar vienas iš dvylikos tropinių arba siderinių ženklų.

Faktiškai Gyvatnešis yra Saulės ženklas tikrajame Saulės Zodiake, t.y. Saulė kiekvienais metais gali būti matoma Gyvatnešio žvaigždyne tarp lapkričio 30 d. ir gruodžio 17 d. (metams bėgant žvaigždyno ribos truputį kinta, todėl kartais Gyvatnešio laikas yra nustatomas nuo gruodžio 1 d. iki 18 d.)
Vandenis, Vandens nešėjas, yra tikrasis 13asis ir paskutinis tikrojo Saulės Zodiako ženklas.



Gyvatnešis, Saulės ženklas. Lenkta linija, paženklinta laipsnių ženklais, yra ekliptika. Ekliptika, Saulės kelias, per dangų - kaip matome iš Žemės - eina per Gyvatnešį maždaug nuo 245° iki 265° skaičiuojant nuo pavasario lygiadienio [0° Avino]. Tai reiškia, kad Saulė gali būti matoma Gyvatnešio žvaigždyne nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 17 d.

Gyvatnešis planetiniame Zodiake.
Kadangi Gyvatnešis yra Saulės ženklas, jis taip pat yra planetinio ir Mėnulio Zodiako dalis, t.y. taip, kaip Saulė, planetos ir Mėnulis gali dažniausiai būti matomi Gyvatnešio žvaigždyne žvelgiant iš Žemės.

Plutonas galėjo būti pastebimas Gyvatnešyje iki 2003 m. pabaigos, po kurios jis perėjo į Serpens Cauda, Gyvatės uodegą. Kentauro dalis, mažesnysis planetoidas Chironas, buvo matomas Gyvatnešio žvaigždyne iki 2001 m. lapkričio, po kurio jis perėjo į Šaulį. Venera ir Merkurijus kiekvienais metais kurį laiką gali būti randami Gyvatnešyje. Dešinėje yra parodytas Plutono, esančio Gyvatnešyje 1999 m. birželį, pavyzdys.



Plutonas Gyvatnešyje.
Pateikiamas 1999 m. birželio 21 d. nakties dangaus Gyvatės – Gyvatnešio – Gyvatės ploto žvaigždėlapis. Žalios linijos yra žvaigždyno ribos. Baltos linijos sujungia kiekvieno žvaigždyno žvaigždes, kad parodytų žvaigždyno brėžinį. Didžioji Gyvatnešio, Gyvatės nešėjo, dalis yra matoma brėžinio centre. Plutonas (pridėtas PL simbolis yra pilkas) tiesiog uždengia ζ Ophiuchi žvaigždę. (Žvaigždžių vardai ir simboliai yra pažymėti raudonai, žvaigždynų vardai yra parodyti geltonai. Balta horizontali linija žvaigždėlapio centre yra dangaus ekvatorius).

Taigi kodėl Gyvatnešio nėra visų naudojamame vakarietiškame Zodiake? Gyvatnešis yra senovės graikų žvaigždynas. Gyvatės nešėjas yra vienas iš originalių Ptolemėjaus žvaigždynų, pasirodžiusių Al Magest’o žvaigždžių kataloge (130 – 170 m.e.m.). Jis taip pat pasirodo maždaug II a. Farnes’o gaublio romėnų kopijoje virš Atlanto, laikančio dangaus sferą, galvos. Taigi kodėl Gyvatnešis nėra standartinio – tropinio astrologinio Zodiako dalis?

Geras klausimas! Gyvatnešis yra Saulės ženklas. Mėnulis ir planetos - visi yra matomi Gyvatnešio žvaigždyne. Nelaimei, atsakymas į klausimą yra toks, kad Gyvatnešis nėra tropiniame zodiake ne todėl, kad yra kas nors blogai su tropiniu Zodiaku. Tropinis Zodiakas yra netikslus dangaus supaprastinimas, priskiriamas tiems laikams, kai mes neturėjome teleskopų ar kompiuterių. [1].

Molio kojos? Kitur internete jūs galite perskaityti, kad Gyvatnešio problema buvo prasimanyta karališkos astronomijos draugijos prieš keletą metų, kad sutrikdytų mus, astrologus. Deja, jeigu tai būtų taip paprasta! Gyvatnešio problema yra labai sena, mažiausiai devyniolikos šimtmečių senumo, jeigu ne daugiau. Ji datuojama mažiausiai Klaudijaus Ptolemėjo, klasikinio astrologijos tėvo (130 – 170 m.e.m.), laikais.

Ptolemėjus pateikė du didelius darbus: Al Magest’ą, kuris pavaizdavo dangų, ir Tetrabiblos’ą, vaisingą astrologijos darbą – iš esmės visų senovės graikų astrologinių žinių rinkinį. Al Magest’e yra ankstyviausias žvaigždžių katalogas, kuriuo mes vis dar naudojamės.

Tetrabilos’e Ptolemėjus Gyvatnešį laiko ne Zodiako žvaigždynu, jis seka paprasta, paveldėta dvylikos dalių, vienodų ženklų, tradicija. Tačiau Al Magest’e Ptolemėjus Gyvatnešį faktiškai danguje pavaizduoja. Jis žvelgia į realias žvaigždžes, žvaigždyne į sąrašą įtraukia 29 žvaigždes ir nustato, kad iš jų 24 turi platumą virš ekliptikos. Bet jis pastebi, kad 5 iš jų platuma žemiau ekliptikos. Kitaip tariant, Gyvatnešio brėžinys kerta ekliptiką (Saulės kelią), taip iš esmės padarydamas Saulės Ženklą. Penkios ekliptikos pietuose esančios žvaigždės – tai:

Ptolemėjaus Al Magest’o žvaigždžių katalogas 130 – 170 m.e.m.

Šiuolaikinis žvaigždės pavadinimas

  Numeris  

Ptolemėjaus apibrėžimas

Vieta

Ekliptika, platuma

36 Ophiuchi

žvaigždė 247

Praecedens de quatuor
quae sunt in pede
dextro

Gyvatnešio dešinioji pėda

-02 15

42 Theta Ophiuchi

žvaigždė 248

Quae istam sequitur

Gyvatnešio dešinioji pėda

-01 30'

44 Ophiuchi

žvaigždė 249

Quae adhuc istam sequitur

Gyvatnešio dešinioji pėda

-00 20'

51 Ophiuchi

žvaigždė 250

Reliqua de quatuor quae
omnes
sequitur

Gyvatnešio dešinioji pėda

-00 15'

5 Rho Ophiuchi 

žvaigždė 257

Quae tangit plantam
sinistri pedis

Gyvatnešio kairioji pėda

-00 45'



Neigiamas ženklas rodo, kad šitos žvaigždės yra žemiau ekliptikos. Ekliptikos platumos paimtos iš Al Magest’o on-line versijos, laikomos http://cdsweb.u-strasbg.fr/cats/Cats.htx.

Ptolemėjus niekada neišsprendė prieštaravimų tarp paprasto dvylikos ženklų Zodiako dangaus ir tryliktojo ženklo vaizdavimo, ir mes, kaip astrologai, šiandien su tuo vis dar kamuojamės. Tačiau iš tiesų dangus galų gale turi nugalėti.

Istoriniai Gyvatnešio žvaigždžių brėžiniai – Gyvatnešio pradžia ir pabaiga.
Brėžiniai žemiau iš tiesų remiasi šiuolaikinėmis Ptolemėjaus Al Magest’o žvaigždžių katalogo versijomis, nors katalogas pirmiausiai buvo parašytas penkiolika šimtmečių anksčiau prieš jį nupiešiant. Renesanso metu Ptolemėjaus darbas vėl tapo laisvai pasiekiamas, o tai vedė į naujų katalogų ir piešinių gaminimą, pirmą kartą į tikslių dangaus žvaigždėlapių parengimą. Atkreipkite dėmesį į Gyvatnešio pėdas žemiau ekliptikos taip, kaip duotoje Ptolemėjaus žvaigždžių katalogo ištraukoje.

Išskyrus... kad bėgant laikui figūra kairėje apsivertė. Iš žvaigždžių katalogo įrašų Ptolemėjaus Gyvatnešio figūra rėmėsi į Skorpioną savo kairiąja koja šiek tiek žemiau ekliptikos, o savo dešiniąja - dar toliau. Daug Renesanso piešinių vaizduoja jį žvelgiantį tolyn nuo mūsų, dešiniąją koją laikantį ant Skorpiono. Atrodo, kad visi jie seka Johann’o Bayer’o 1603 m. neteisingu piešiniu. Tačiau 1604 m. Johannes’as Kepler’is (žemiau dešinėje) pataisė Bayer’o klaidą ir pateikė teisingą žemėlapį, kuris rodė tokią Gyvatnešio figūrą, kokią senovės graikai būtų matę danguje. Po penkiolikos šimtų metų miego graikų Gyvatnešis ir jo ekliptikos problemos atgimė.

Gyvatnešio žvaigždėlapis. Iš Johann’o Bayer’o Uranometria, Augsburg, 1603 m. Juoda ir balta linija, einanti per Gyvatnešio kojas, yra ekliptika. Brūkšniuotas plotas piešinio apačioje parodo, kaip yra šiuo metu suprantama, 7° planetinio Zodiako ploto virš ekliptikos. Gyvatnešis laiko Serpens, Gyvatę. Lyginant su klasikiniu graikų Gyvatnešiu figūroje yra neteisingos dvi detalės: Gyvatnešis į mus yra atsukęs nugarą, o jo kojos siekia pernelyg toli žemiau ekliptikos. Tačiau tai yra gražus piešinys! Gyvatnešio žvaigždėlapis.De stella nova in pede serpentarii, Johann’as Kepler’is, Prague, 1606 m. Antroji tamsioji linija ir puskvadratis aukštyn nuo atramos taško yra ekliptika. Kepleris teisingai pavaizduoja Gyvatnešį, žvelgiantį į mus. Kojų padėtis yra arčiau Ptolemėjaus originalo negu Bayer’o piešinys, tiktai pėdos yra į pietus nuo ekliptikos.
   
Gyvatnešio žvaigždėlapis. Uranographia Britannica, John’as Bevis’as, London, apie 1750 m.. Juoda ir balta linija piešinio apačioje yra ekliptika. Brūkšniuota linija piešinio apačioje parodo, kaip yra šiuo metu suprantama, 7° planetinio Zodiako ploto virš ekliptikos. Figūra iš esmės yra nukopijuota iš 150 metų ankstesnio Bayer’o darbo – su ta pačia, kažkokia neteisinga, Gyvatnešio padėtimi. Gyvatnešio žvaigždėlapis.Atlas Coelestis, John’as Flamsteed‘as, London, 1753. Lenkta juoda ir balta linija piešinio apačioje yra ekliptika. Nors figūra turi truputį skirtingą kryptį – ypač galvos – lyginant su Keplerio piešiniu, didžiųjų galūnių žvaigždžių pozicijos yra labai panašios. Šita figūra yra labai artima tai, kurią senovės graikai būtų matę, kai jie ieškojo Gyvatnešio danguje.

Astrologinis Gyvatnešio mokslas.
Klasikiniais laikais Gyvatnešis geriau buvo žinomas kaip Eskulapas (lotyniškai Aesculapius), medicinos dievas. Jis išmoko meno iš Chirono, kentauro. Danguje, kitoje Gyvatnešio pusėje, yra dvi dalys gyvatės, kurią jis laiko, Serpens Caput, gyvatės galva, ir Serpens Cauda, gyvatės uodega. Iki šių dienų susuktas gyvatės kūnas yra medikų profesijos ženklas. (Tačiau pats gyvatės ženklas nėra tikrojo Saulės Zodiako, bet planetinio Zodiako dalis.) Gyvatnešis iš gyvatės sužinojo gyvenimo eleksyro paslaptį.
 
Gyvatnešis visada rodomas kojomis besiremiantis į Scorpius, Skorpioną (žr. aukščiau). Tai ypatingai gerai parinkta. Graikų žvaigždžių moksle žemės deivė Gaja pasiunčia Skorpioną nužudyti Orioną, Medžiotoją, kuris grasino sumedžioti visus Žemės gyvūnus – tai yra istorija, rezonuojanti su dabartiniais laikais. Skorpionas įgelia Orionui, kuris būtų miręs, jeigu nebūtų įsikišęs Eskulapas (Ophiuchus). Eskulapas Orionui duoda gurkšnelį dieviško eleksyro ir jam grąžina sveikatą.
Dar senesnė babiloniečių versija yra truputį skirtinga. Čia gyvatė yra Tiamat, įsižeidusio Okeano pabaisa. Tiamat’ą laiko Marduk‘as, babiloniečių Saulės dievas. Jie kovoja amžinoje gėrio ir blogio kovoje.

Kiti tryliktas ir keturioliktas ženklai.
Internete įmanoma rasti informacijos apie kitą „tryliktąjį ženklą“. Arachne, Vorą. Šitas ženklas pirmą kartą buvo aprašytas James’o Voghs’o knygoje Arachnės pakilimas. Tačiau knyga buvo melaginga. Arachnės pakilimas buvo mokslinė fantastika. James’as Voghs’as yra dabar neseniai mirusio mokslinės fantastikos autoriaus John’o Slade’o pseudonimas.

Truputį informacijos internete yra apie Cetus, Banginį, aprašomą kaip „keturioliktą ženklą“. Tai tikrojo Saulės ir planetinio Zodiakų sumaišymas. Ekliptika ir, vadinasi, Saulė, kaip matoma iš Žemės, neina per Cetus. Tačiau dauguma planetų ir Mėnulis retkarčiais gali būti matomi Cetus žvaigždyne. Tas pats tinka ir kitiems 25 Ptolemėjaus planetinio Zodiako ženklams.

Tikrojo Saulės Zodiako Saulės ženklai:

  Saulės ženklas Reikšmė Data
 01:  Pisces Žuvys
nuo kovo 12 iki balandžio 18
 02:  Aries Avinas
nuo balandžio 19 iki gegužės 13
 03: Taurus
Jautis
nuo gegužės 14 iki birželio 19
04:
Gemini
Dvyniai
nuo birželio 20 iki liepos 20
05: Cancer
 Vėžys  nuo liepos 21 iki rugpjūčio 9
06:
Leo
Liūtas
nuo rugpjūčio 10 iki rugsėjo 15
07:
Virgo
 Mergelė
nuo rugsėjo 16 iki spalio 30
08:
Libra
Svarstyklės
nuo spalio 31 iki lapkričio 22
09:
Scorpius
Skorpionas
nuo lapkričio 23 iki lapkričio 29
10: Ophiuchus
Gyvatnešis
 nuo lapkričio 30 iki gruodžio 17
 11: 
Sagittarius
Šaulys
 nuo  gruodžio 18 iki sausio 18
 12 
Capricornus
 Ožiaragis nuo sausio 19 iki vasario 15
13:  Aquarius Vandenis
nuo vasario 16 iki kovo 11
 

* Ne Zodiako žvaigždynai

Pastabos:
1. Zodiako rato ir Zodiako istorijos ryšio aiškinimą žr. čia: http://www.geocities.com/astrologyzodiacs/index.htm
2. Atnaujinta iš „Avino amžiaus“ aprašymo apie ženklų, kurie yra randami Ptolemėjaus Tetrabiblos’e, pobūdį.

Iš anglų kalbos vertė: Romualdas Slavinskas