LT
RU


Kalno Fudži atspindys ežere
Corbis com. vaizdų informacija

Kvėpavimo šviesų meditacija
(meditacija kiekvienam)

Atsisėdame kiek įmanoma patogiau. Rankas laikome pilvo apačioje, dešinė ilsisi kairėje, nykščiai lengvai liečiasi. Nugara tiesi, bet nesame įsitempę, smakras pritrauktas. Pirmiausia nuraminame protą. Jaučiame beformę oro srovę, kuri įeina ir išeina per mūsų nosies galiuką, mintims ir garsams leidžiame laisvai tekėti, nesekame ir neatstumiame jų. Norime medituoti, kad galėtume patirti proto prigimtį ir sukurti atstumą tarp savęs ir trikdančių emocijų. Tik tada, kai mums tai pavyks, galėsime iš tiesų padėti kitiems.

Dabar prieš mūsų nosies galą, maždaug šešiolikos pirštų atstumu sušvinta skaidri, aiški šviesa. Kai įkvepiame, ta šviesa įplaukia per nosį. Besileisdama ji tampa raudona. Kai trumpai stabteli maždaug delno atstumu žemiau bambos, tampa itin intensyviai raudona. Iškvepiant šviesa ima judėti aukštyn pamažu pamėlynuodama, išplaukia per nosies galą ir nutolsta nuo mūsų pusės rankos atstumu; per akimirką ji vėl tampa aiški ir skaidri. Po to vėl ją įkvepiame. Visa tai įsivaizduojame taip aiškiai, kaip tik įmanoma, o kvėpavimas tuo metu natūraliai pulsuoja (įkvepiame ir iškvepiame). Jei mums sunku pamatyti spalvas, paprasčiausiai galvojame: skaidri šviesa įkvepiant, raudona – kai įkvėpimas sulaikomas žemiau bambos, mėlyna – iškvepiant.

Po kurio laiko taip pat galime koncentruotis į kvėpavimo vibracijas. Tada įkvepiant girdime vidinę vibraciją skiemens OM, orui sustojus žemiau bambos – gilią AH, o iškvepiant – HUNG. Tas vibracijas išgyvename tol, kol mums tai malonu.

Meditacijos pabaigoje leidžiame pasauliui vėl atsirasti, jis gaivus ir kupinas prasmės. Norime, kad visas gėris, kuris dabar atsirado, taptų beribis, kad pasiektų visas būtybes visur, ištirpdytų visą jų kentėjimą ir teiktų tik nuolatinę laimę – proto prigimties pažinimą.


Vaivorykštė jūroje

Corbis com. vaizdų informacija

Vaivorykštės šviesos meditacija
(meditacija kiekvienam)

Atsisėdame taip patogiai, kaip tik galime. Rankos pilvo apačioje, dešinė ilsisi ant kairės, nykščiai vos liečiasi. Nugara tiesi, bet nesame įsitempę, smakras šiek tiek pritrauktas.

Pirmiausia nuraminame protą. Jaučiame beformę oro srovę, kuri įeina ir išeina per mūsų nosies galą. Mintims ir garsams leidžiame paprasčiausiai laisvai judėti, nesekame ir neatstumiame jų.

Norime medituoti, kad patirtume proto prigimtį ir susikurtume distanciją nuo trikdančių mūsų pačių jausmų. Tik tada, kai mums tai pavyks, iš tikrųjų sugebėsime padėti kitiems.

Mūsų krūtinės ląstos centre dabar sužimba vaivorykštės šviesa. Ji vis labiau išplinta mūsų kūne. Kai visiškai mus persmelkia ir užpildo, bet koks kentėjimas, sunkumai ir kliūtys ištirpsta. Tada šviesa iš mūsų kūno spinduliuoja visomis kryptimis ir užpildo visą erdvę, ištirpsta visų būtybių kentėjimas ir pasaulis ima spinduliuoti beribę laisvę. Esame kupiname beribių galimybių Tyrame krašte. Viskas turi išlaisvinančią reikšmę. Mes spinduliuojame šią šviesą tol, kol mums tai natūralu.

Kai baigiame meditaciją, šviesa grįžta į mus, ištirpdydama išorinį pasaulį į atvirą erdvę. Ji šviečia į mūsų kūnus. Dabar nelieka nieko, tik sąmoningumas be formos, centro ar ribų

Tada, tarsi žuvis iššokanti iš vandens, vėl pasirodo pasaulis. Viskas yra pilna prasmės, visos būtybės yra iš prigimties tobulos, o mūsų kūnas ir kalba yra įrankiai kitiems turtinti. Pagaliau trokštame, kad visas gėris, kuris būtent dabar atsirado, taptų beribis, kad pasiektų visas būtybe, ištirpdytų visą jų kentėjimą ir teiktų vien ilgalaikę laimę – proto prigimties pažinimą.


Mergaitė išleidžia drugelius

Corbis com. vaizdų informacija

Davimo ir gavimo meditacija
(Didžiojo Kelio meditacija)

Nors mūsų galimybės teikti naudos kitiems šiuo metu gali būti ribotos, šio tipo meditacijos sukuria stiprią motyvaciją nepamiršti kitų būtybių ir situacijai pagerėjus bei efektyviai šalina egoizmą ir dvasinį išdidumą.

Jaučiame beformę oro srovę nosies galu, mintys ir jausmai pasirodo ir vėl išnyksta – nevertiname jų.

Kai protas nurimsta, priimame prieglobstį Budoje, sutapatindami jį su mūsų tikslu, jo mokymais, vedančiais mus į tą tikslą ir bičiuliais kelyje. Medituodami norime suvokti sąlygotą visų reiškinių prigimtį ir išsiugdyti galią teikti naudos kitiems.

Dabar visų būtybių kentėjimą įsivaizduojame tarsi juodus debesis supančius jas ir glūdinčius jose. Tą juodą šviesą mes be pastangų įkvepiame savo šnervėmis. Nusileidusi iki širdies, ji akimirksniu virsta skaidria ir spinduliuojančia. Kai iškvepiame, šviesa srūva atgal link visų būtybių. Kiekvieną jų skaidri šviesa persmelkia ir apdovanoja dideliu džiaugsmu. Tęsiame taip ilgai, kiek norime.

Galiausiai, linkime, kad visas atsiradęs gėris būtų naudingas visoms būtybėms.


Debesys ir saulė

Corbis com. vaizdų informacija

Pagrindinė Deimantinio Kelio budizmo Guru jogos meditacija*

Keturios mintys

Jaučiame beformę oro srovę nosies galu. Mintys ir jausmai atsiranda ir vėl išnyksta – nevertiname jų.

Tada apmąstome keturias pagrindines mintis, kurios nukreipia protą į išsilaisvinimą ir nušvitimą:

Suvokiame kokią brangią galimybę turime šiame gyvenime: Budos metodų dėka galime būti naudingi nesuskaičiuojamoms būtybėms. Nedaug kas sutinka Deimantinio Kelio mokymus, dar mažiau gali jais pasinaudoti.

Prisimename, kad sudėtiniai reiškiniai yra laikini. Neišnykstanti yra tik beribė aiški proto erdvė ir nežinome kiek laiko turėsime galimybę ją pažinti.

Suprantame priežastį ir pasekmę. Tik nuo mūsų priklauso, kas vyks. Ankstesnės mintys, žodžiai ir veiksmai tapo mūsų dabartimi, ir dabar sėjame savo ateities sėklas.

Galiausiai suprantame, kad norime vystyti proto savybes: nušvitimas yra viršlaikė aukščiausia palaima. Be to, negalime padėti kitiems, kol patys esame pasimetę ar sutrikę.

Todėl atsiveriame tiems, kurie gali mus išmokyti.

Prieglobstis

Visų būtybių labui priimame prieglobstį
Budoje – visiškai išsivysčiusiame prote,
Jo mokymuose, vedančiuose mus į šią būseną,
Sanghoje,
ir svarbiausia – Lamoje, čia 16-ajame Karmapoje. Jis jungia palaiminimą, priemones ir apsaugą, ir yra reikalingas mūsų greitam vystymuisi.

Vystymo fazė
Dabar prieš mus iš erdvės kondensuojasi auksinė skaidri 16-ojo Karmapos figūra – spinduliuojantis energijos ir šviesos laukas. Ant jo galvos Juoda Karūna, kurios forma gali pažadinti giliausią proto sąmoningumą. Karmapos veidas auksaspalvis, malonus. Jis mato mus, pažįsta, linki visko, kas geriausia. Rankose, sukryžiuotose ties krūtine, Karmapa laiko dordžę ir varpelį, parodydamas, kad išmintis ir užuojauta yra neatskiriamos. Jis sėdi meditacijos poza ir yra apsuptas šviesos.
Karmapa jungia erdvę ir palaimą, jis yra visų Budų aktyvumas. Karmapos esmė yra čia – nepaisant to, ar aiškiai jaučiame jo buvimą, ar ne. Visų labui trokštame išsiugdyti jo nušvitusias savybes.
Karmapa žino mūsų norą. Jis šypsosi ir artėja per erdvę link mūsų. Dabar jis lieka maloniu atstumu priešais mus. “Brangus Lama, visų Budų esencija, prašome parodyk galią, pašalinančią visų būtybių ir mūsų pačių nežinojimą bei nesupratimą, kad mes savyje atpažintume viršlaikę proto šviesą.

Palaiminimas kūnui

Stipri, skaidri šviesa spindi iš Karmapos kaktos, iš vietos tarp jo antakių, ir įeina į vietą tarp antakių mūsų kaktose. Galinga skaidri šviesa užpildo mūsų galvas, ištirpdo visus trikdančius įspūdžius glūdinčius smegenyse, nervuose ir pojūčiuose. Visos žalingų veiksmų priežastys ir pėdsakai išnyksta, kūnas atsipalaiduoja. Nuo šiol juo kaip įrankiu sąmoningai saugome kitus, padedame jiems.
Išlaikome skaidrią šviesą tiek ilgai, kiek norime ir jaučiame vidinę skiemens OM vibraciją.

Palaiminimas kalbai

Iš Karmapos gerklės spindi raudona šviesa. Ji įeina į mūsų burną bei gerklę ir ištirpdo visas kliūtis mūsų kalboje. Visų žalingų ir sumaištį kėlusių žodžių įspūdžiai išnyksta, mes imame naudotis kalba sąmoningai. Dabar ji – užuojauta ir išmintis, galingas įrankis kitiems turtinti.
Kartu su raudona šviesa jaučiame gilią skiemens AH vibraciją.

Palaiminimas protui

Iš Karmapos širdies, jo skaidraus kūno centro, spinduliuoja intensyviai mėlyna šviesa. Ji užpildo mūsų krūtinės centrą. Visa, kas žalinga mūsų prote, išnyksta. Trikdantys jausmai ir sustabarėjusios idėjos ištirpsta – mūsų protas tampa spontanišku džiaugsmu. Erdvė ir palaima yra neatskiriamos.
Kartu su tamsiai mėlyna šviesa vibruoja skiemuo HUNG.

Didžiojo Atspaudo perdavimas

Dabar visos trys šviesos spinduliuoja į mus vienu metu. Skaidri šviesa užpildo mūsų galvą, raudona šviesa – miūsų gerklę, mėlyna – širdies centrą. Taip mes patiriame Didžiojo Antspaudo būseną.

Pauzė

Jausdami šviesas sakome mantrą Karmapa Čėno. Ji reiškia: visų Budų galia, veik per mus. Kartojame ją garsiai arba mintyse.

Baigimo fazė

Auksinė Karmapos forma ir jo Juoda Karūna prieš mus ištirpsta į vaivorykštės šviesą. Ši šviesa jungiasi su mumis, yra visur, visos formos išnyksta. Dabar yra tik sąmoningumas be centro ar ribų.

Pauzė

Mintys ir reiškiniai yra laisvas  erdvės žaidimas.

Pauzė

Aktyvumo fazė

Dabar visa, kas aplink mus: šis pasaulis ir visi pasauliai pasirodo nuostabūs ir tyri. Kiekvienas atomas vibruoja džiaugsmu, o tarpusavyje jungiasi meile. Viskas yra nauja ir prasminga, spinduliuoja beribes galimybes.

Šalia ir visur aplinkui pasirodo būtybės. Jos yra vyriški ar moteriški Budos, nesvarbu žino tai ar ne. Garsai yra mantros, o visos mintys – išmintis, vien todėl, kad gali atsirasti.

Jaučiame kaip erdvėje kondensuojasi mūsų kūnas. Jis yra galia ir džiaugsmas. Suvokiame skirtumą: anksčiau mes BUVOME kūnais, pažeidžiamais senatvės, ligų, mirties ir praradimų. Dabar mes turime kūnus. Kūnas ir kalba yra sąmoningi įrankiai kitiems turtinti.

Dabar suprantame, kad mūsų tikroji esmė yra aiškus sąmoningumas, kurį ką tik patyrėme. Jis buvo ir tuomet, kai nebuvo jokių formų.

Nusprendžiame išlaikyti šį suvokimą visose gyvenimo situacijose ir linkime, kad ką tik atsiradę geri įspūdžiai taptų beribiais. Tegu jie suteikia visoms būtybėms vienintelį nesibaigiantį džiaugsmą, atsirandantį pažinus protą.

Šaltinis: Lama Ole Nydahl. Viskas – kaip iš tiesų yra (galimybė šiandieniniam pasauliui pažinti gyvąjį budizmą). Psl. 73 – 81
* “Išskyrus Guru Jogą, kurios visai galiai pajusti reikalingas mano perdavimas, galite vesti meditacijas kitiems, jei patys manote, kad galite tai daryti” - lama Ole Nydahl.