LT
RU

Vytautas Kaškelis - "Apie Vandenio eros pradžią"

Spaudoje pastebėjau žinutę, kurioje skelbiama, kad nuo 2003m. vasario mėn. 25d. pagaliau prasidėjo Vandenio era [1]. Nustebino ne tiek žinutės autoriaus noras paskelbti šią naujieną, kaip griežtą ir nenuginčijamą tiesą (beje, be jokių papildomų astronominių komentarų), kiek fakto, jog egzistuoja ir daugiau Vandenio epochos pradžios versijų, nutylėjimas. Norėdamas užpildyti šią spragą kviečiu susipažinti su ištrauka iš Michael Baigent, Nicholas Campion ir Charles Harvey veikalo "Mundane Astrology" ("Pasaulio šalių astrologija"), 1984. Autentiškumo vardan šaltinių kalba neversta, pavardės ir vardai taip pat pateikiami originalo kalba. O dabar – žodis autoriams.

Vandenio eros pradžia

Paprastai laikoma, kad Vandenio eros pradžia yra tas momentas, kai pirmas Avino taškas precesijos dėka pasiekia arba žvaigždinį Vandenio ženklą, arba nepastovių mastelių, t.y. nuolat kintančią žvaigždynų konsteliaciją, vadinamąją “Vandenio matricą”. Laikas, kada tai įvyksta, priklauso nuo to, kaip tiksliai užfiksuosime to žvaigždinio ženklo arba žvaigždyno ribas. Norime atkreipti dėmesį, kad pas kiekvieną autorių ir mokyklą šis taškas vis kitoks. Tą liudija didelė distancija tarp ayanamšų, arba skirtumo tarp Avino nulinio laipsnio tropiniame ir žvaigždiniame zodiakuose.

Žemiau nurodome skirtingų Vandenio eros pradžios datų sąrašą. Visų jų autoriai su viena kita išimtimi – astrologai. Jei data paskaičiuora remiantis rašiusiojo ayanamšos versija arba kita informacija, bet nėra “išimta” iš teksto, tai tas gali reikšti, kad žemiau pateikiamos datos gali skirtis nuo tos, kurią autorius turėjo omenyje. Šitai susiję su precesijos greičio skirtumais, nes skirtingi autoriai skirtingai tą greitį traktuoja. Mūsų tekste laikomasi tokio precesijos greičio: per vienerius metus nulinis Avino taškas žvaigždynų atžvilgiu pasislenka ekliptikoje 50 minučių, 25 sekundes. Šis sąrašas jokiu būdu nepretenduoja į išsamumą ir tik reprezentuoja šiandien autorių surinktas datas.

1762 : Cheiro, “Book of World Predictions”, p. 170.
1811: sausis : cituota “Prediction Annual”, 1983, p. 85.
1844 : LCDR David Williams, skelbta “Aquarian Age”, AA žurnalas, dalis xx, Nr. 1, 1977/78
1881 : Sepharial, cituojamas to paties David Williams, ten pat.
1881 : šiuos metus taip pat nurodo ir Elbert Benjamin. Remdamasis tuo, kad Didžiosios piramidės pagrindinėje galerijoje iš viso būta 1881 piramidinių skliautų, padarė išvadą, , jog Vandenio era prasidėjo, kai Saulė įžengė į tropinį Vandenio ženklą, “3 valandos 48 minutės 24 sekundės po pusiaudienio pagal vietinį, Vašingtono laiką sausio 19ą dieną”. Tai buvo data ir horoskopas, kuriuo remdamasis dirbo anglų astrologas John Addey, 1952-1953 atlikęs svarbius tyrinėjimus su įvairioms Europos sostinėms sudarytais horoskopais, o vėliau apibendrinęs ir savo išvadas, pavadintas “stulbinančiomis”, atsiuntęs vienam iš šio teksto autorių (Charles Harvey).
1930 : Alice Bailey, “The Externalisation of Hierarchy”, psl. 3, 4, 567.
1962, vasario 5 : John Sturgess, “The Piscean Age and Aquarian Age”, p. 1. Ši data labai populiari tarp ezoterinių grupių dėl visų 7 tradicinių planetų (Saulė, Mėnulis, Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris, Saturnas) išsidėstymo tą dieną Vandenio ženkle. Kalba, kad naujas pasaulio Mokytojas gimė būtent tą dieną. Pagal amerikiečių aiškiaregę Jeanne Dixon, Mokytojas gimė 7 valandą 17 minučių po pusiaunakčio, “kažkur Vidurio Rytuose” (Sturgess, ten pat, p. 12). Tačiau ezoteriniuose ratuose nesutariama dėl šio Mokytojo prigimties. Taip pat kalbama, kad Dixon minimas mokytojas esąs Šėtono vaikas. Visos su šiuo tvirtinimu susijusios pranašystės pasirodė esančios melagingos, kaip ir kitos į jį panašios tūkstantmečių sandūroje darytos prognozės (žr. A. Wolden, ten pat, psl. 116). Norėdamas sukelti visuomenės susidomėjimą ir sumeluoti asmeninio populiarumo varda, mitą apie antikristo gimimą 1962aisiais sąmoningai išgalvojo prancūzų mistifikuotojas Gabriel Jogand (žr. Christofer Mc Intosh, Eliphas Levi and the French Occult Revival”, psl. 208 – 211).
1975: cituojama A. Woldben, “After Nostradamus”, p. 24.
“Maždaug 1980”: Rabbi Joel Dobbin savo “The Astrological Secrets of the Hebrew Sages” 1983, p. 65.
1980-1 : W. Baron, “Astrologers’ Quarterly”, 1983ųjų žiema.
1997 – 2200 : C.G.Jung. “The Sign of the Fishes”, Collected Works, T. 9, 2 skirsnis, “Aion”, 6 dalis, p. 92. Kaip nurodo Hand’as, Jungo idėjos šiuo atveju buvo gana ryškiai įtakojamos Nostradamo.
2000 : cituojama remiantis A. Woldben, ten pat, p. 24.
2023 : ten pat, p.24
2059 : Dane Rudhyard, “The Lunation Cycle”, p. 149.
2130 : cituojama remiantis A. Woldben, ten pat, p. 24.
2156 : cituojama remiantis “Prediction Annual”, 1983, p. 85.
2159 , rugpjūtis: Robert de Luce, “Constellational Astrology according to the Hindu System”.
2160 : Charles Carter, “Introduction to Political Astrology”, p. 76. Vera Reid, “Towards Aquarius”, p. 8. Paul Counsel, “Yours Stars of Destiny”, cituojama pagal David Williams, ten pat.
2260 : Gavin Arthur, cituojama remiantis James Webb, The Occult Establishment, 1981, p. 454.
2320 : Zip Dobins, “The Zodiac as a Key to History”, p.24.
2369 : Cyril Fagan, “Zodiacs Old and New”, p. 29.
2375-76 : Powell and Tredgold, “The Sideral Zodiac”, Cyril Fagan, biuletenis The American Federation of Astrologers, 1950ųjų kovas, cituojama remiantis David Williams, ten pat.
2395, birželis : Graha Laghav, citata iš S. Rajagopola Iyer, “Directions in New Age Astrology”, p. 332.
2432, spalis : nustatyta pagal Lahiri ayanamšos efemerides, citata iš Iyer, ten pat, p. 332.
2441, balandis : pagal Chitra ayanamšą, citata iš Iyer, ten pat, p. 332.
2441, gruodis : pagal Lahiri ayanamšą, Narain Roa, citata iš Iyer, ten pat, p. 332.
2449 : Sepharial, “Why the War Will End in 1917”. Sepharial iš tiesų turi omeny “gero tūkstantmečio”, o ne būtent “Vandenio eros” pradžią, nors pastaroji yra jo samprotavimų objektas.
2481 : Sepharial, “The World Horoscope”.
2500 : David Davidson, cituojama remiantis David Williams, ten pat.
2521 : B. V. Raman “A Manual of Hindu Astrology”, p. 51.
2544, vasaris : paremta Madraso ayanamšos lentelėmis, citata iš Iyer, ten pat, p. 332.
2554 : B.V. Raman, ten pat, p. 51.
2557 : ten pat, p. 51.
2658 : Max Heindel, “Simplified Scientific Astrology”, psl. 134-5, o taip pat citata iš B.V. Raman, ten pat, p. 332.
2719 : B.V. Raman, ten pat, p. 332.
2725 liepa : remiantis Reveti ayanamša, citata iš Iyer, ten pat, p. 332.
2740, pavasario lygiadienis : “Prediction Annual 1983”, p. 85, cituojamas R.H. Naylor.
2813 : Robert Hand, “Essays on Astrology, Para Research 1982, 13 dalis, The Age and Constellation of Pisces. Ši, kaip ir Jungo duota 1997, data paremta pavasario lygiadienio precesija per nuolat kintančią Žuvų žvaigždyno konsteliaciją, o ne reguliariu 30ies laipsnių tropiniu Žuvų ženklu. Ši data sutaps su momentu, kai Avino taškas susijungs su pačia toliausiai vakaruose stovinčia žvaigždyno žvaigžde Žuvų Beta, “vakarų žuvies burna”.
3000+: Rupert Gleadow, “Origins of Zodiac”, p. 171, remiamasi Fagan’o duomenimis, ten pat, p. 21, o šis savo ruožtu remiasi Langdon darbu. [2]

Šaltiniai:
1. Interneto puslapis: www.lrytas.lt, Palmyros Kelertienės redaguojama "Horoskopų" skiltis.
2. Michael Baigent, Nicholas Campion, Charles Harvey. "Mundane Astrology", 1984, p. 498.