LT
RU

Abhidžit – klasikinėje indų astrologijoje papildoma nakšatra, aptinkama tarp 22os ir 23os nakšatrų. Atitinka fiksuotą žvaigždę Vegą.

Abipusė recepcija (žr. t.p. recepcija) – astrologinis reiškinys, kai viena planeta stovi Zodiako ženkle, kurio planeta savo ruožtu patenka į Zodiako ženklą, valdomą pirmosios planetos. Pavyzdys: Venera Avino ženkle, o Marsas (Avino valdovas) Tauro ženkle (kurį valdo Venera); Marsas Žuvų ženkle, o Venera – Ožiaragyje. Pastarasis pavyzdys apibūdina abipusės recepcijos pagal egzaltaciją atvejį (Ožiaragyje egzaltuoja Marsas, o Žuvyse – Venera). Klasikiniuose darbuose (Bonatti, Schoener etc.) recepcija apibūdinama sudėtingiau. Pvz., klasikinė recepcija nepripažįsta recepcijos pagal opoziciją (pvz., Saturnas Liūto ženkle, o Saulė – Vandenio), taip pat įtraukia smulkesnes planetos jėgos pozicijas (triplicitetas, terma, fasas/dekanas), kurios taip pat svarbios pastiprinant silpniau pastatytą planetą.

Abscisorius (lot. abscissio “tas, kuris ką nors pertraukia”) – tarp astrologinių prognozavimo metodų taip yra vadinami planeta arba aspektas, pertraukiantys kokį nors vyksmą arba procesą. Atsakingas už žmogaus mirties priežastį abscisorius vadinasi anareta.

Adhi yoga – klasikinėje indų astrologijoje palankios planetos VI, VII ir VIII astrologiniuose namuose, atskaitos – I namo – tašku laikant Mėnulį.

Admetas (gr. Admetos) – uraninės astrologijos sistemoje hipotetinė planeta. Jai priskiriamos reikšmės: laisvės apribojimas, ramybės būsena, mirtis.

Afeta – islamo astrologijoje gyvenimo trukmės ir sveikatos signifikatorius.

Agena – žvaigždė, Kentauro žvaigždyno beta, padėtis 23.49’ Skorpiono ženkle. Veneros-Jupiterio charakteris, lemia sėkmę, subtilumą, tvarkingumą, gerą sveikatą ir visuotinę pagarbą.

Agrippa iš Netesheimo (Agrippa von Nettesheim, Heinrich Cornelius) – vokiečių astrologas, gydytojas ir filosofas (1486 – 1535). Neoplatonizmo ir kabalistinius mokymus susiejo su magija ir okultizmu. Agripa suskirstė makrokosmosą į tris pasaulius, kuriuos galima įvaldyti ypatingos – fizinės, astralinės ir religinės – magijos dėka. Labiausiai žinomas jo veikalas – “Okultinė filosofija”. Senatvėje astrologija nusivylė ir ėmė ją vadinti prietaru.

Ahernaras – žvaigždė, Eridano alfa, padėtis 15.21’ Žuvų ženkle. Jupiterio charakteris. Lemia karališką pagarbą, sėkmė visuomeniniuose reikaluose.

Ayana-bala – klasikinėje indų astrologijoje planetų jėga saulėgrįžos ir lygiadienio taškų atžvilgiu.

Ayanamša – klasikinėje indų astrologijoje skirtumas tarp siderinio ir tropinio Zodiakų. Smulkiau žr. svetainės skiltyje “Kaip astrologas dirba”, poskiltyje “Astrologo įrankiai”.

Ajur-bhava – klasikinėje indų astrologijoje VIII astrologinis namas, gyvenimo trukmės namas.

Ajurveda – vedinė medicinos sistema, į kurią orientuota vedinė medicininė astrologija.

Ajuškaraka – klasikinėje indų astrologijoje ilgaamžiškumo signifikatorius, Saturnas.

Akcidentinė vertė (stoka) – stiprumas arba silpnumas planetos, užimančios atitinkamą astrologinį namą arba aspektuojamos kita planeta. Priešybė – esencinė vertė (stoka).

Akruksas – žvaigždė, Kryžiaus alfa, padėtis 11.53’ Skorpiono ženkle. Jupiterio charakteris, lemia meilę prabangai, puikavimąsi ir polinkį mistikai.

Akšamša – klasikinėje indų astrologijoje geografinė platuma.

Akšavedamsa – klasikinėje indų astrologijoje smulkesnė astrologinė schema, 1/44 pagrindinio horoskopo.

Aktyvus – šiuolaikinėje astrologijoje žodis aktyvus reiškia pozityvumą, teigiamumą, vyriškumą. Priešingybė – pasyvus.

Akulėjus – ūkas Skorpiono žvaigždyne, M6, padėtis 25.45’ Šaulio ženkle. Marso-Mėnulio charakteris. Konjukcijos arba opozicijos su pažeista planeta atveju lemia ligotas akis, o kartais ir aklumą.

Akvinietis, Tomas (Thomas Aquinas) – vienas iš labiausiai žinomų viduramžių mąstytojų (1225 – 1274), dominikonų vienuolių ordino narys, ryškiausias scholastinio mokymo atstovas, kartu su Augustinu padarė didelę įtaką teologijos vystymui, katalikų bažnyčios laikomas vienu iš šventųjų. Griežtai laikėsi Aristotelio filosofijos, kurio darbams išleido komentarus. Veikale “Summa Theologiae” Tomas Akvinietis žiūri į astrologiją, kaip į dalį ryšio tarp žmogaus ir kosmoso. Jo nuomonė (kuria katalikų bažnyčia rėmėsi ir vėlesniais amžiais) buvo tokia, kad stebint planetų judėjimą galima nustatyti jų sąsają su didelio masto įvykiais Žemėje, ir to dėka daryti prognozes. Ateities aiškinimąsi remiantis praeitimi ir dabartimi Tomas Akvinietis laikė visiškai normaliu užsiėmimu. Situacijas ir įvykius, kurie turi būtinai įvykti, prognozuoti galima, tačiau jei kas nors pasaulyje įvyksta atsitiktinai arba pagal žmogaus valią, tai to prognozuoti iš planetų esą neįmanoma. Atitinkama išvada: iš planetų esą negalima prognozuoti kokio nors atskiro žmogaus likimo. Nepaisant to, kad Tomo Akviniečio autoritetas buvo labai didelis, individualios astrologinės prognozės tuomet ir vėlesniaisiais viduramžiais buvo labai populiarios net tarp dvasininkų bendruomenės.

Albertas Didysis (Albertus Magnus) – dominikonų vienuolis iš Kelno (1193 – 1280), vienas iš ryškiausių viduramžių mokslininkų, pasižymėjo enciklopedinių žinių apimties protu. Parašė komentarus praktiškai visiems jo laikais žinomiems Aristotelio darbams. Albertas Didysis pirmas išsakė mintį, kad vaisiaus vystymosi laikotarpiu jį veikia iš eilės visos planetos. Kiekviena planeta maždaug mėnesio intervale formuoja būsimojo naujagimio organus. Tuo remdamasis padarė išvadą, kad dėl pataloginių atvejų ir apsigimusių naujagimių yra kaltos silpnas pozicijas užėmusios planetos.

Alcionas – žvaigždė, Tauro eta, padėtis 0.01’ Dvynių ženkle. Mėnulio-Marso charakteris, lemia didelę visuomeninę padėtį, stiprią, mylinčią natūrą, konjukcijos su Saule arba Mėnuliu atveju – nelaimingus atsitikimus su veidu, aklumą.

Aldebaranas – žvaigždė, Tauro alfa, padėtis 9.49’ Dvynių ženkle. Marso charakteris, lemia vyriškumą ir karinę arba visuomeninę šlovę.

Alfeka – žvaigždė, Šiaurės Karūnos alfa, padėtis 12.19’ Skorpiono ženkle. Veneros-Merkurijaus charakteris. Lemia gilų meno suvokimą, kūrybinius gabumus ir protą, suteikia savikliovos jausmą, šiokią tokią savivalę ir atsipalaidavimą.

Alferatzas – žvaigždė, Andromedos alfa, padėtis 14.20’ Avino ženkle. Veneros charakteris, lemia meilę, turtus, asmeninės savikliovos jausmą, nepriklausomybę, protą ir laimę.

Alfonsas X iš Kastilijos, Išmintingasis – Kastilijos karalius (1221 – 1284) mecenavo mokslus ir pats užsiėmė astronomija. Tuo paaiškinamas jam priskiriamas “Išmintingojo” epitetas. 1248m. sukvietė į Toledo miestą grupę mokslininkų, kad šie sudarytų planetų lenteles.

Algolis – žvaigždė, Persėjo beta, padėtis 26.12’ Tauro ženkle. Pagal Ptolemėjų, žvaigždė yra Saturno-Jupiterio charakterio, pagal kitus autorius – Saturno-Veneros, Marso-Merkurijaus charakteris. Laikoma pačia blogiausia iš žvaigždžių, lemia mirtį, nužudymą. Konjukcijoje su Saule, Mėnuliu arba Jupiteriu įtakoja sėkmę kariniuose veiksmuose.

Alhena – žvaigždė, Dvynių gama, padėtis 9.08’ Vėžio ženkle, Merkurijaus-Veneros charakteris, rodo didelę sėkmę menų sferoje.

Alkohodenas – islamo astrologijoje planeta, esanti valdovu to ženklo, kuriame stovi Hilegas, ir rodanti žmogaus gyvenimo trukmę, kuri priklauso nuo to, stipri ar silpna planeta – alkohodenas.

Almutenas – islamo astrologijoje sąvoka, reiškianti beveik tą patį, ką ir signifikatorius. Šiuolaikinėje astrologijoje taip kartais vadinamas namo valdovas. Pavyzdys: 9o namo pradžia – Avino ženkle; sakoma, kad Marsas yra 9o namo almutenas, t..y. valdovas.

Alpaju – klasikinėje indų astrologijoje trumpas gyvenimas.

Altairas – žvaigždė, Erelio alfa, padėtis 1.48’ Vandenio ženkle. Marso-Jupiterio charakteris, lemia hiperbolizuotą išdidumą, užsispyrimą, drąsą, dosnumą, o taip pat netikėtą ir “slidų” turtą, vadovaujančią padėtį.

Amala yoga – klasikinėje indų astrologijoje palankios planetos X astrologiniame name atskaitos tašku laikant Ascendentą arba Mėnulį.

Amatja-karaka – klasikinėje indų astrologijoje draugo signifikatorius (Džaimini sistema).

Amavasja – klasikinėje indų astrologijoje jaunatis.

Amša – klasikinėje indų astrologijoje taip vadinama “dalinimas” įvardinant po pagrindinio horoskopo išsirikiavusius horoskopus: navamša, saptamša, dvadasamša etc.

Anapha yoga – klasikinėje indų astrologijoje planeta arba planetos, užimančios XII namą skaičiuojant nuo Mėnulio pozicijos.

Anareta (gr. anatrepto sunaikinti, žudyti) – abscisorius (planeta arba aspektas), provokuojantis mirtį. Anareta dažniausiai tampa Saturnas arba Marsas (blogosios planetos), kai kada Saulė, Mėnulis arba Merkurijus, sudarantys nepalankius aspektus (kvadratūrą ir opoziciją) blogųjų planetų atžvilgiu. Anareta negali būti sudeginta planeta, taip pat planeta, stovinti gerų planetų termose ir t.t.

Anatomija – vertinant iš astrologinio taško laikoma, kad žmogus (mikrokosmosas) yra tapatus visatai (makrokosmosas), kiekviena kūno dalis siejama su atitinkamu Zodiako ženklu ir astrologiniu namu. Pirmas ženklas (Avinas) ir pirmas astrologinis namas atitinka žmogaus galvą ir taip toliau pagal Zodiako ženklų eigą (žr. lentelę Nr.1). Kiekvieną Zodiako ženklą valdo planeta, kuri savo ruožtu veikia atitinkamą kūno dalį (žr. lentelę Nr.2).

Lentelė Nr. 1

Ženklas - Namas - Kūno dalis

Avinas - I -Galva
Tauras - II - Kaklas
Dvyniai - III -Pečiai ir rankos
Vėžys - IV - Krūtinė (plaučiai)
Liūtas - V - Širdis ir kepenys
Mergelė - VI - Žarnynas (viršutinė dalis)
Svarstyklės - VII - Žarnynas (apatinė dalis)
Skorpionas - VIII - Lytiniai organai
Šaulys - IX - Šlaunys
Ožiaragis - X - Keliai
Vandenis - XI - Blauzdos
Žuvys - XII - Pėdos

Lentelė Nr.2

Planeta - Kūno dalys
Saulė - Širdis
Mėnulis - Krūtinė, menstruacijų ciklas
Merkurijus - Pečių juosta, rankos, žarnynas
Venera - Inkstai, kaklas
Marsas - Lytiniai organai, galva
Jupiteris - Kepenys, šlaunys, pėdos
Saturnas - Kojos (keliai ir blauzdos)
 

Pastaba. Tiek Europos viduramžių, tiek ir klasikinės indų astrologijos sistemose lentelėje Nr.1 nurodyti ženklo, namo ir kūno dalies atitikmenys visiškai sutampa.

Androginas (gr. androginus hermafroditas, pusiau vyras, pusiau moteris) – planetos Merkurijaus epitetas. Merkurijus pasižymi dvejopa, vyriška ir moteriška prigimtimi.

Antar-daša – klasikinėje indų astrologijoje taip vadinamas pats smulkausias planetinis periodas po daša ir bhukti.

Antaresas – žvaigždė, Skorpiono alfa, padėtis 9.47’ Šaulio ženkle. Marso-Jupiterio charakteris, lemia neapdairumą, karštakošiškumą, neapgalvotus poelgius, impulsyvumą bei užsispyrimą.

Antiochas iš Atėnų (Antiochus Atheniensis) – graikų astrologas, gyveno maždaug 200m. e. m. Žinomi du jo darbai: “Įvadas” (Eisagogika), astrologinis dviejų knygų vadovėlis, kur Antiochas cituoja Timėją, Hermį Trismegistą ir Nechepsoną-Petosiridą, ir “Brangenybės” (Thesayroi).

Antisas – Ptolemėjaus laikais antisu vadino Zodiako elementą (ženklas, dekanas, laipsnis), simetrišką kitam elementui vasaros arba žiemos saulėgrįžos taško atžvilgiu. Pavyzdžiui, Tauro ženklas yra antisas Liūto ženklui; Mergelės ženklas yra antisas Avino ženklui etc. Šiuolaikinėje astrologijoje antisas yra paralelinis aspektas. Planetos susietos antiso aspektu, kai turi tą pačią ekliptinę platumą pagal dydį ir ženklą.

Antrasis ketvirtis – 1. Mėnulio fazė: tarp priešpilnio ir pilnaties; 2. Horoskopo ketvirtis, kurį sudaro IV, V ir VI astrologiniai namai.

Antrinės progresijos – vienas iš Vakarų astrologijos prognozavimo metodų. Pagal jį, viena diena lygi vieneriems žmogaus gyvenimo metams. Priešingai nei Saulės lanko direkcijose, čia visos planetos per metus pajuda kiekviena jai būdingu greičiu.

Antropocentrizmas – idėja, jog žmogus yra pasaulio centras, nes yra labiausiai tobula iš visų gyvų būtybių. Antropcentriniai astrologijos principai grinžiami požiūriu, jog žmogus, kaip mikrokosmosas, yra ideali visatos, kaip makrokosmoso, kopija.

Anuradha – klasikinėje indų astrologijoje 17oji nakšatra.

Apačaya – klasikinėje indų astrologijoje 1as, 2as, 4as, 7as ir 8as horoskopo namai.

Apamandala – klasikinėje indų astrologijoje ekliptika.

Apatiniai namai – I – VI astrologiniai namai. Taip vadinami dėl to, kad yra išsidėstę žemiau Ascendento – Descendento, t.y. horizonto, ašies. Priešybė – viršutiniai namai.

Apatiniai vartai (gr. anaphora, lot. porta inferna) – II astrologinis namas. Individualioje astrologijoje atsako už asmens finansinį gerbūvį (stabilūs/nestabilūs finansiniai reikalai), vertybių sistemą. Pasaulinėje astrologijoje atsakingas už nacionalines įplaukas, valiutą, nacionalinį turtą, šalies perkamąją galią. Klasikinėje indų astrologijoje šalių šių egzistuoja papildomos reikšmės: veidas, kalba, viena iš žmonių akių.

Aplikacija (lot. applicatio pridūrimas) – aspekto fazė, kai greičiau judanti planeta artinasi prie lėčiau judančios planetos, kad sudarytų su šia kokį nors svarbų tarpusavio ryšį. Daugelio autorių nuomone, aplikacinis aspektas yra stipresnis negu separacinis aspektas. Pavyzdys: Mėnulis stovi 6 laipsniai Svarstyklių ženkle, o Jupiteris – 10 laipsnių Vandenio ženkle. Mėnulis artinasi ir praėjęs keturis laipsnius sudarys tikslų palankaus trikampio aspektą.

Apoklima – klasikinėje indų astrologijoje 3as, 6as, 9as ir 12as astrologiniai namai.

Apolonas – uraninės astrologijos sistemoje hipotetinė planeta. Jos įtakos sferos: mokslas, taika, prekyba, sėkmė.

Apsupta planeta – momentas, kai konjukcijos aspekto intervale planetą apsupa dvi kitos planetos. Jei apsupančių planetų prigimtis palanki, tai ir apsupta planeta sustiprėja, jei ne – apsupta planeta kenčia.

Aputra yoga – klasikinėje indų astrologijoje planetų kombinacija, lemianti nevaisingumą (moteriai) ir vaikų neturėjimą (vyrui).

Arabiški taškai – ypatingi horoskopo taškai, kuriuos astrologai priskiria arabų kultūriniam palikimui, nors iš tiesų jie aptinkami jau pas Ptolemėjų ir Manilijų. Smulkiau žr.: Guido Bonatti "On Arabic Parts"

Arabų astrologija – ne visai tikslus islamo astrologijos pavadinimas, kadangi islamo šalių astrologiją kūrė ir vystė ne tik arabai, bet ir persai, žydai ir daugelis kitų tautų mokslininkų.

Ardra – klasikinėje indų astrologijoje 6oji nakšatra.

Aristotelis iš Stagiro – senovės graikų filosofas (384 – 322 pr. m. e.), Platono mokinys. Ankstyvuosiuose darbuose sekė jo idėjomis, bet vėliau sukūrė savo pasaulio vaizdinį. Aristotelis pateikė išbaigtą graikų mokslo modelį, viduramžiais buvo laikomas gamtos mokslų autoritetu. Pagal jį, pasaulis padalintas į dvi dalis: elementų ir eterio sferas. Elementų pasaulis (pomėnulinis pasaulis) kupinas permainų ir yra sudarytas iš keturių nepastovios prigimties elementų (oras, vanduo, žemė, ugnis). Eterinis pasaulis supa elementų pasaulį, jis nėra pavaldus pokyčiams, nes sudarytas iš eterio, amžino ir nekintančio elemento. Visi judėjimai eterio sferoje vadinami “išbaigtais”, t.y. sferiniais, kamuoliniais. Žr. aristoteliškoji pasaulio sistema.

Aristoteliškoji pasaulio sistema – viduramžiais, kai mokslo lygis buvo kritęs, gremėzdiškos ptolemėjiškosios pasaulio sistemos abstrakcijos tapo mokslininkams sunkiai suvokiamos, todėl buvo naudojamasi supaprastinta Aristotelio pasaulio sistema, pagal kurią visata buvo laikoma sferiškai simetriška ir susidedančia iš dešimties vienas į kitą sudėtų sferų. Pirmoji (vidinė) sfera – Mėnulio sfera, toliau pagal sferų didėjimo seką Merkurijaus, Veneros, Saulės, Marso, Jupiterio, Saturno sferos. Dar tolimesnė (aštuntoji) sfera – tai fiksuotų žvaigždžių juosta. Devinta sfera pavadinta kristaliniais, arba vandens, debesimis. Ši sfera pas Aristotelį neaptinkama, ją įtraukė krikščionių mokslininkai, remdamiesi Biblijos vieta, kur sakoma, kad Dievas atskyrė žemės vandenis nuo dangiškųjų vandenų, pastaruosius pritvirtinęs prie pasaulio pamato. Dešimta sfera – “ pirmasis judintojas” (lot. primum mobile), atsakingas už tvarkingą, darnų visų žemiau esančių elementų judėjimą.

Arištha-bhangi – klasikinėje indų astrologijoje planetų įtaka, neutralizuojanti negatyvius horoskopo faktorius.

Arktūras – žvaigždė, Garbaniaus alfa, padėtis 24.15’ Svarstyklių ženkle. Marso-Jupiterio charakteris, lemia šlovę ir garbę, pasiektą asmeninėmis pastangomis, taip pat garantuoja sėkmingas keliones jūra.

Artemidės fazė – klasikinėje astrologijoje Mėnulio priešpilnio sinonimas.

Artha – klasikinėje indų astrologijoje turtas arba materialiniai tikslai, viena iš keturių karminių žmogaus savirealizacijos formų.

Asc – žr. Ascendentas.

Ascendentas – tekantis Rytų horizonte ekliptikos taškas.

Ascendento horoskopas – šiandien daugiausiai naudojama horoskopo schema, kur pirmo astrologinio namo pradžia formaliai laikomas Ascendentas.

Ascendento laipsnis – ekliptinės Ascendento koordinatės (t.y. jo padėtis Zodiake).

Ascendento ženklas – Zodiako ženklas, kuriame stovi Ascendentas.

Aspektas – žr. ryšys.

Aspektuota planeta – žr. planeta kontaktas.

Astroliabija (nuo astro… ir gr. labe sučiupti) – senovėje: taisyklingo keturkampio formos prietaisas, skirtas išmatuoti planetų padėtis danguje.

Astrologas – planetų ir žvaigždžių poveikio žemiškiems įvykiams specialistas. Senovės Graikijos ir Romos laikais bei iki pat viduramžių epochos žodis astrologas reiškė tą patį, ką ir astronomas. Tik maždaug XVa. tarp šių terminų buvo padaryta takoskyra.

Astrologija (nuo astro… ir gr. logos mokymas) – mokslas apie Visatos kūnų (planetos, žvaigždės) įtaką Žemės gyvenimui.

Astrologinė era – periodas, lygus didžiajam mėnesiui (t.y. laiko momentas, per kurį pavasario lygiadienio taškas dėka precesijos poslinkio atlieka kampinį žingsnį per vieną Zodiako ženklą – 30 laipsnių), kuris savo ruožtu atitinka kokį nors Zodiako ženklą. Todėl kalbama apie Dvynių, Tauro, Avino, Žuvų, Vandenio etc. eras. Kiekvienos iš jų gyvavimo periodas apima maždaug 2 000 metų laikotarpį.

Astrologinis namas – žr. namas.

Astromantija (nuo astro… ir gr. mantike būrimas) – ateities aiškinimas remiantis astrologine praktika.

Astronomas (gr. astronomus) – iki pat vėlyvųjų viduramžių termino astrologas sinonimas.

Asura-yoga – klasikinėje indų astrologijoje planetų kombinacija, lemianti pasipūtimą.

Ašlema – klasikinėje indų astrologijoje 9oji nakšatra.

Aštaka-varga – klasikinėje indų astrologijoje balų skaičiavimo sistema įvertinant planetų ir žvaigždynų jėgą.

Ašvini – klasikinėje indų astrologijoje 1oji nakšatra.

Atma-gjana – klasikinėje indų astrologijoje sielos prigimties pažinimas.

Atma-karaka – klasikinėje indų astrologijoje vidinio “Aš”, Atmano signifikatorius – Saulė.

Atma-šakhi – dvasinė energija.

Augantis Mėnulis – Mėnulio fazė tarp jaunaties ir pilnaties.

Avinas (lot. Aries) – pirmas Zodiako ženklas arba žvaigždynas (klasikinėje indų astrologijoje). Priklauso ugnies stichijos trikampiui, kardinaliam kryžiui, tai vyriškas, aktyvus ženklas. Pagal anglų astrologą Alaną Leo, šio ženklo žmonės pasižymi savarankiškumu, neatsargumu, impulsyvumu, kovingumu. Dosnūs, bet ir pakankamai egoistiški. Progresyvūs, tačiau niekada negali susitaikyti su tuo, kad jiems kas nors komanduoja. Tai vienas iš agresyviausių Zodiako ženklų.

Avino epocha – pasaulinė epocha, trukusi maždaug nuo 2200m. pr. m. e. iki 97m. pr. m. e. Astrologai ją sieja su žydų civilizacija (Avinas, kaip “Abraomo aukos” simbolis) ir graikų kultūros klestėjimu (Avinas – “Aukso kailis”, mitas apie argonautus).

Avino taškas – žr. pavasario lygiadienio taškas.

Avestos mokykla – astrologinė mokykla, kurią 1991m.-1992m. Rusijoje įkūrė P. Globa.