LT
RU

D – žr. tiesioginis judėjimas.

d’Abano, Pjetras (Pietro d’Abano) – italų gydytojas ir filosofas (maždaug 1250 – 1316). Jis teigė, kad visus įvykius Žemėje neišvengiamai įtakoja planetos, ir laikė, jog Platono metai sudaro 25 000 metų.

Dangaus ekvatorius – pasaulio ašiai perpendikuliari plokštuma, “pereinanti” per stebėtojo buvimo vietą, vadinama dangaus ekvatoriaus plokštuma. Tos plokštumos susikirtimo su dangaus sfera linija vadinama dangaus ekvatoriumi. Dangaus ekvatorius padalina dangaus sferą į du – šiaurės ir pietų – pusrutulius.

Dangaus gelmė – ekliptikos ir šiaurinės dangaus meridiano dalies susikirtimo taškas. IV astrologinio namo pradžia. Priešybė – Dangaus vidurys, Mc.

Dangaus koordinačių sistemos – koordinačių sistemos, kurių dėka galima tiksliai išmatuoti dangaus kūno padėtį dangaus sferoje. Paprastai naudojamasi horizonto, ekvatoriaus ir ekliptikos sistemomis. Astrologijoje naudojamasi Zodiako koordinačių sistema, kuri yra savotiškas ekliptinės sistemos analogas, tačiau turi ir specifinių skirtumų, kurie astronomų nenaudojami.

Dangaus kūnas – bet koks Žemei nepriklausantis kūnas: žvaigždė, planeta, planetos palydovas etc.

Dangaus meridianas – dangaus sferoje didelis apskritimas, kurio ploštumoje stovi pasaulio ašis ir vertikali linija. Kitaip tariant, tai apskritimas, kertantis zenitą ir nadirą, šiaurės tašką ir pietų tašką.

Dangaus sargai – žr. karališkos žvaigždės.

Dangaus sfera – įsivaizduojama laisvo skersmens sfera su centru stebėtojo buvimo vietoje, kurią sąlygoja dangaus koordinačių sistemos.

Dangaus vidurys, Ic – ekliptikos ir pietinės dangaus meridiano dalies susikirtimo taškas. X astrologinio namo pradžia. Priešybė – Dangaus gelmė, Ic.

Dara-karaka – klasikinėje indų astrologijoje žmonos signifikatorius.

Daša – klasikinėje indų astrologijoje didelis, pagrindinis planetinis periodas. Mahadašos sinonimas.

Dašamša – klasikinėje indų astrologijoje smulkesnė schema, 1/10 pagrindinio horoskopo.

Daša-natha – klasikinėje indų astrologijoje dašos valdovas.

Dašavarga – klasikinėje indų astrologijoje dešimt pagrindinių horoskopų: raši, hora, drekkana, saptamša, navamša, dasamša, šodašamša, dvadašamša, trimšamša, šastiamša.

Deivė (gr. thea, lot. dea) – III astrologinis namas. Individualiojoje astrologijoje atsakingas už brolius, seseris, artimus giminaičius, kaimynus, trumpas keliones, laiškus, dokumentus. Pasaulinėje astrologijoje valdo prekybą, pervežimus šalies viduje, pačias įvairiausias ryšio formas, masinės informacijos priemones, kiną, imigrantus.

Dekanas– 1/3 Zodiako ženklo. Paprastai Zodiako ženklą sudaro trys dekanai po 10 laipsnių kiekvienas, dekanų valdovais tampa tos planetos, kurios paeiliui valdo ženklo stichijos sektorius.

Zodiako ženklas ______ Dekanų valdovai
____________ I ________II _________III
Avinas ______Marsas ____Saulė _______Jupiteris
Tauras ______Venera ____Merkurijus ___Saturnas
Dvyniai _____Merkurijus__ Venera ______Saturnas
Vėžys _______Mėnulis ____Marsas ___-_Jupiteris
Liūtas _______Saulė _____Jupiteris _____Marsas
Mergelė _____Merkurijus __Saturnas ____Venera
Svarstyklės ___Venera ____Saturnas ____Merkurijus
Skorpionas ____Marsas ___Jupiteris_____ Mėnulis
Šaulys_______ Jupiteris___ Marsas_____ Saulė
Ožiaragis _____Saturnas ___Venera_____ Merkurijus
Vandenis _____Saturnas__ Merkurijus ___Venera
Žuvys _______Jupiteris ___Mėnulis_____ Marsas

Dekumbitūra – medicininėje astrologojoje horoskopas, sudarytas tuo momentu, kai žmogus pasijuto blogai ir pirmą kartą atsigulė į lovą. Tokiame horoskope pats svarbiausias dalykas – Mėnulis ir jo aspektai kitoms planetoms.

Denebas – žvaigždė, Balandžio alfa, padėtis 5.22’ Žuvų ženkle. Veneros-Merkurijaus charakteris, lemia smalsumą, proto gyvumą ir net genialumą.

Denebola – žvaigždė, Liūto beta, padėtis 21.38’ Mergelės ženkle. Saturno-Veneros charakteris (pagal Ptolemėjų, kiti variantai: Saturnas-Marsas, modernus Uranas-Merkurijus). Lemia nelaimes ir likimo smūgius, gali atnešti turtų ir šlovės, bet galų gale užtraukia negarbę. Nuovoka ir greiti sprendimai.

Descendentas – vakarinis horizonto taškas, t.y. toji ekliptikos dalis, kuri tuo momentu ir konkrečioje geografinėje vietoje nusileidžia po horizontu stebinčio jį atžvilgiu. VII astrologinio namo pradžia. Priešybė – Ascendentas.

Determinizmas – mokymas apie tai, kas viskas, kas su mumis vyksta ir įvyksta, yra iš anksto nulemta.

Dhana-yoga – klasikinėje indų astrologijoje turto signifikatorius, Jupiteris.

Dhaništa, arba Šravišta – klasikinėje indų astrologijoje 23oji nakšatra.

Dhanusas – klasikinėje indų astrologijoje Šaulys.

Dharma – klasikinėje indų astrologijoje religija, mokytojai, ypatingos misijos.

Dharma-bhava – klasikinėje indų astrologijoje IX astrologinis namas, susijęs su religija ir teisingumu.

Di, Džonas – anglų astrologas ir alchemikas (1527 – 1608), vienu metu net daręs įtakos šalies politikai, kadangi buvo asmeninis karalienės Elžbietos I astrologas (pavyzdžiui, jis sudarė jos karūnavimo horoskopą). Di buvo hermetinių mokymų šalininkas. Domėjimosi mistika padariniai buvo tokie, kad Džonas Di buvo nušalintas nuo sosto reikalų ir mirė skursdamas. Jo reikšmė šiuolaikinei astrologijai nėra didelė dėl to, kad iš esmės užsiiminėjo vadinamąja “dvaro astrologija”, t.y. privačiomis konsultacijomis. Vis dėlto paskutiniu metu apie jį kalbama kaip apie astrologą, kuris – nepaisant to, jog pasaulį suvokė remdamasis hermetiniais mokymais – vos tik Kopernikas paskelbė savo atradimą, greitai perėjo prie heliocentrinės pasaulio sistemos.

Didieji metai – antikos ir viduramžių astrologijoje: periodas, po kurio Žemėje vėl viskas ima kartotis iš naujo. Senojoje astrologijoje dominavusios fatališkos tendencijos, taip pat išsiaiškinimas, kad kiekviena planeta juda tik jai būdingu tolygiu ritmu, tapo pagrindu sukurti plačiai paplitusį požiūrį, kad po atitinkamo laiko planetos vėl užims tas pačias padėtis, kokios buvo pasaulio sukūrimo metu, ir vėl viskas prasidės iš naujo, istorija pradės naują ciklą, pakartosiantį praėjusįjį, pasibaigusį ciklą. Tokių ir panašių idėjų šaknys siekia jau Babilono civilizaciją. Graikijoje pirmą kartą apie tai ėmė kalbėti Pitagoras (gyv. VI a. pr. m. e.). Jis irgi buvo įsitikinęs, kad viskas Žemėje vyksta cikliškai, be pertraukos. Minčių apie didžiuosius metus randame ir Platono, Aristotelio pasisakymuose. Beje, visi autoriai laikėsi pozicijos, kad kai didieji metai baigiasi, gyvenimas Žemėje sunyksta pasaulinio gaisro arba pasaulinio tvano dėka.

Didysis trikampis – labai stiprus, harmoningas ir retai pasitaikantis aspektas, susikuriantis, kai trys planetos išsirikiuoja skirtinguose tos pačios stichijos ženkluose ir formuoja viena kitos atžvilgiu trikampius. Pavyzdys: Marsas Avino ženkle 10 laipsnių, Saulė 10 laipsnių Liūto ženkle, Jupiteris 10 laipsnių Šaulio ženkle.

Didžiausia konjukcija – Jupiterio, Saturno ir Marso susijungimas. Toks susijungimas įvyksta labai retai. Pagal viduramžių astrologiją, šis kontaktas lemia didžiulius sukrėtimus: karus, epidemijas, gamtos katastrofas.

Didžioji konjukcija – Jupiterio ir Saturno susijungimas.

Didžioji laimė (lot. Fortuna major) – klasikiniuose astrologiniuose tekstuose dažnai sutinkamas epitetas Jupiterio, laikomo pačia palankiausia planeta.

Didžioji nelaimė (lot. Infortuna majoris) – klasikiniuose astrologiniuose tekstuose dažnai sutinkamas epitetas Saturno, laikomo pačia nepalankiausia planeta.

Diena – astrologijoje momentas tarp Saulės patekėjimo virš Ascendento ir nusileidimo po Descendentu. Astronomiškai šis momentas ilgesnis – viena para.

Dieninės planetos – pagal Ptolemėjų, Saulė, Jupiteris ir Saturnas. Merkurijus tampa dienine planeta, jei pateka anksčiau už Saulę virš horizonto. Priešybė – naktinės planetos.

Dieninis gimimas – gimimas tarp Saulės patekėjimo (Ascendento taškas) ir nusileidimo (Descendento taškas). Priešybė – naktinis gimimas.

Dieninis trikampis – klasikinėje astrologijoje laikoma, kad kai kurios planetos stipresnės, jei dieninio gimimo metu užima atitinkamus trikampius. Venerai tinka žemės trikampis, Saulei – ugnies, Marsui – vandens, Saturnui – oro.

Dienos valdovas – planeta, valdanti atitinkamos dienos energiją. Mėnulis valdo pirmadienį, Marsas – antradienį, Merkurijus – trečiadienį, Jupiteris – ketvirtadienį, Venera – penktadienį, Saturnas – šeštadienį, Saulė – sekmadienį.

Dievas (gr. theos, lot. deus) – IX astrologinis namas. Individualiojoje astrologijoje atsakingas už tolimas keliones, proto sugebėjimus, religines ir politines pažiūras, vaikaičius. Pasaulinėje astrologijoje valdo tarptautinius ryšius, religijas, mokslininkus, universitetus, teismus ir emigraciją.

Dig-bala – klasikinėje indų astrologijoje jėgos kryptis, t.y. planetų jėgos faktorius. Jupiterio ir Merkurijaus dig-bala I name, Saulės ir Marso – X name, Saturno – VII name, Mėnulio ir Veneros – IV name.

Direkcijos (lot. directio kryptis) – vienas iš astrologinio prognozavimo būdų. Analizuojami 1) gimimo horoskopo aspektai ir 2) lygiai tokie pat aspektai, bet pakreipti – pagal atitinkamą analizės raktą – tam tikru kampu pirmyn. Pavyzdžiui, jei domina, kas bus 43aisiais žmogaus gyvenimo metais, Saulė ir visi likę horoskopo elementai gali būti pasukti pirmyn per 43 laipsnius stebint, kaip jų išsidėstymas veikia gimimo horoskopą. Priklausomai nuo to, koks raktas, direkcijos skirstomos į:
1) pirmines (raktas – Žemės sukimasis aplink savo ašį);
2) antrines (raktas – Žemės apskriejimas aplink Saulę);
3) tretines (raktas – Mėnulio apskriejimas aplink Žemę).

Dispozitorius – valdovas Zodiako ženklo, kuriame stovi bet kokia kita planeta. Pavyzdžiui, Jupiteris stovi Avino ženkle. Tuomet Marsas, valdantis Aviną, nesvarbu, kuriame Zodiako ženkle jį rastume, taptų Jupiterio dispozitoriumi.

Dylantis Mėnulis – Mėnulio fazė tarp pilnaties ir jaunaties.

Dorotėjus Sidonietis (Dorotheus Sidonus) – vienas iš pačių garsiausių Antikos astrologų, dirbęs Romos imperatoriaus Kaligulos valdymo laikais (12 – 41m. po Kr.). Jo astrologinė penkių knygų poema (vadinamoji “Penkiaknygė”) padarė didžiulę įtaką kaip antikinei (ypač Firmikui Maternui, Maksimui ir Retorijui), taip ir vidurinių amžių (arabiškajai, persiškajai, žydiškajai ir bizantiškajai) astrologijoms. Poemos jau neturime, mus pasiekė tik atskiros citatos ir kitų autorių perpasakotos temos.

Drakono galva, Rahu (lot. caput draconis) – šiaurinis Mėnulio orbitos polius. Klasikinėje astrologijoje Drakono galva laikyta palankiu horoskopo elementu, šiuolaikiniai astrologai ja faktiškai nesinaudoja. Tuo tarpu klasikinėje indų astrologijoje ji naudojama iki šiol ir traktuojama kaip vienas iš negatyviausių horoskopo elementų. Tiesa, tuo atveju negatyvumas labai priklauso nuo to, kaip elgiasi Drakono galvos planeta-dispozitorius. Jei ta planeta stipri, Drakono galvos poveikis nebus destruktyvus. Tačiau apskritai indiškoje astrologijoje Drakono galva vertinama kaip rimtų problemų faktorius.

Drakono uodega, Ketu (lot. cauda draconis) – pietinis Mėnulio orbitos polius. Klasikinėje astrologijoje Drakono uodega laikyta nepalankiu horoskopo elementu, šiuolaikiniai astrologai ja faktiškai nesinaudoja. Tuo tarpi klasikinėje indų astrologijoje ji naudojama iki šiol ir, kaip ir Drakono galva, Rahu, laikoma vienu iš negatyviausių horoskopo elementų. Negatyvumas priklauso ir nuo to, kaip elgiasi Drakono uodegos planeta-dispozitorius. Jei ta planeta stipri, Drakono uodegos poveikis nebus destruktyvus. Apskritai Drakono uodega indų laikoma daugiau išminties nešėja, žinių signifikatoriumi, tuo tarpu Drakono galva atvirkščiai – nepasotinamų žemiškų troškimų simboliu, todėl pastarosios ir įtaka gali būti daug neharmoningesnė.

Drėgni ženklai – 1. vandens ir oro stichijų Zodiako ženklai (Dvyniai, Vėžys, Svarstyklės, Skorpionas, Vandenis, Žuvys), pasižymintis viena bendra savybe – drėgnumu. Priešybė – sausi ženklai; 2. Kai kuriems astrologams vandens ženklų sinonimas.

Drik-bala – klasikinėje indų astrologijoje aspektuotų planetų jėga.

Drišti – klasikinėje indų astrologijoje viena iš dviejų planetų aspektų rūšių. Priešybė – yoga.

Dubhė – žvaigždė, Didžiosios Lokės alfa, padėtis 15.13’ Liūto ženkle. Marso charakteris.

Dur-yoga – klasikinėje indų astrologijoje nelaiminga planetų tarpusavio kombinacija.

Dušthanos – klasikinėje indų astrologijoje probleminiai horoskopo namai (VI, VIII ir XII).

Dvadašamša – klasikinėje indų astrologijoje smulkesnė astrologinė schema, 1/12 pagrindinio horoskopo.

Dvilypiai ženklai – mutabiliam kryžiui priklausantys Dvynių (du vyrai arba vyras – moteris), Mergelės (subrendusi, bet dar nesuaugusi moteris), Šaulio (pusiau žmogus, pusiau arklys) ir Žuvų (dvi į skirtingas puses plaukiančios žuvys) ženklai.

Dvirdvadaša – klasikinėje indų astrologijoje planetos II ir XII namuose viena nuo kitos.

Dvisvabhava-raši – klasikinėje indų astrologijoje “dvilypiai”, t.y. mutabilūs ženklai.

Dvyniai (lot. Gemini) – trečias Zodiako ženklas arba žvaigždynas (klasikinėje indų astrologijoje). Priklauso oro stichijos trikampiui, judriam kryžiui, tai vyriškas, aktyvus ženklas. Pagal anglų astrologą Alaną Leo, šio ženklo valdomi žmonės pasižymi guvumu, domisi mokslais ir menais. Neramūs, nervingi, neretai valdomi kraštutinumų. Greiti ir aktyvūs, bet paviršutiniški, ne visada pakanka jėgų užbaigti, ką pradėjo. Geriausios jų savybės – mentalinis aktyvumas ir intuicija mokslo ir meno dalykuose. Lengvai ir greitai “pagauna” idėjas ir principus.

Džaimini – alternatyvios indiškos astrologinės sistemos sukūrėjas.

Džnana-karaka – klasikinėje indų astrologijoje išminties signifikatorius, Jupiteris.

Džanma lagna – klasikinėje indų astrologijoje nakšatra, kurioje stovi Mėnulis, kaip Ascendentas.

Džanma-nakšatra – klasikinėje indų astrologijoje “gimimo nakšatra”, t.y. nakšatra, kurioje gimimo metu stovi Mėnulis.

Džanma raši – klasikinėje indų astrologijoje “gimimo ženklas”, t.y Mėnulio ženklas gimimo horoskope.

Džiestha – klasikinėje indų astrologijoje 18oji nakšatra.

Džiyotiša – vedinė (indiškoji) astrologija.