LT
RU

Efemeridės (gr. ephemeris permainingas) – astronomijoje ir astrologijoje lentelės su planetų padėtimis kiekvieną dieną, mėnesį, metus. Ten taip pat galima rasti užtemimų periodus, paskutinius Mėnulio aspektus prieš jam paliekant ženklą, superplanetų tarpusavio aspektus ir t.t.

Egzeltacija (lot. exaltatio didybė) – pati stipriausia planetos Zodiako ženkle/žvaiždyne padėtis. Griežti autoriai tikrąja egzeltacija laiko tik tokią planetos padėtį, kai ji užima Zodiako laipsnį, kuriame egzeltacija maksimali.

Planeta - Intensyviausia egzeltacijos vieta

Saulė - Avinas, 10.00’
Mėnulis - Tauras, 3.00’
Marsas - Ožiaragis, 28.00’
Merkurijus - Mergelė, 15.00’
Jupiteris - Vėžys, 5.00’
Venera - Žuvys, 27.00’
Saturnas - Svarstyklės, 20.00’

Klasikinėje astrologijoje pateikiamos lygiai tokios pačios pozicijos, jomis bandoma Vakaruose naudotis ir dabar, tik paprastai neatkreipiama dėmesio, kad tada, kada sutapo siderinis ir tropinis zodiakai, šios padėtys atspindėjo planetų galingumą ir buvo skirtos sudaryti konkrečias prognozes, o šiandien prognostika ir psichologinės interpretacijos nebėra vienas ir tas pats, todėl metodų painiojimas gali sukelti painiavos ir rezultatuose.

Ekliptika – didelis dangaus sferos apskritimas, kurį sudaro ekliptikos plokštumos (plokštumos, kurioje Žemė skrieja aplink Saulę) ir dangaus sferos susikirtimas. Žemės stebėtojo požiūriu, ekliptika – tai linija dangaus sferoje, kuria Saulė per metus nukeliauja ratą žvaigždžių atžvilgiu (ši kelionė vyksta kryptimi, priešinga dangaus sferos judėjimui per parą, iš vakarų į rytus).

Ekliptinė koordinačių sistema – dangaus koordiančių sistema, kurios pagrindas – ekliptika. Astrologijoje dažniausiai naudojamasi ekliptine ilguma, o ne platuma.

Ekvatorinė koordinačių sistema – dangaus koordinačių sistema, kurios pagrindas – dangaus ekvatorius. Šia sistema, kurią sudaro šviesulio deklinacija ir rektascencija, labiausiai naudojamasi dirbant su pirminių direkcijų metodu.

Elekcija (lot. electio pasirinkimas) – labiausiai kam nors tinkančio laiko pasirinkimo procedūra.

Elektyvinė astrologija – astrologijos šaka, kurios objektas – palankaus kam nors momento parinkimas. Pavyzdžiui, galima parinkti palankią dieną susituokti, pradėti verslą, statyti namą ir t.t.

Elementai (gr. stoicheon, lot. elementum stichija, pirminė materija) – 1. pas antikos filosofus: keturios pirminės substancijos (žemė, vanduo, oras ir ugnis), iš kurių susideda visi materialūs pomėnulinio pasaulio kūnai. Viskas, kas yra virš Mėnulio sferos (žr. aristoteliškoji pasaulio sistema) – tai nekintantys ir nematerialūs kūnai, sudaryti iš penktojo elemento – eterio. Keturių elementų idėją Klaudijus Ptolemėjus susiejo su astrologija. Jis priskyrė kiekvieną elementą vienam iš Zodiako ženklų trikampių. Horoskopo elementų prigimtis išryškėja tik kai planetos užima tą ar kitą Zodiako ženklą; 2. bet kokia horoskopo dalis: namų viršūnės, planetos, žvaigždės.

Elementalai – viduramžių demonologija su kiekvienu iš antikinių elementų siejo tam tikrą klasę primityvaus lygio mitinių būtybių (elementų dvasių), kurios glūdi elementuose (gnomai – žemėje, undinės – vandenyje, silfidės – ore, salamandros – ugnyje). Buvo laikoma, kad elementalai gali tarnauti žmonėms, tačiau jie yra labai baikštūs ir greitai užsigaunantys, todėl vadovauti jiems nėra taip paprasta. Astrologai ir alchemikai šią teoriją perėmė. Magijos astrologijoje elementalai vertinami kaip ginančios dvasios priklausomai nuo to, koks elementas gimimo horoskope dominuoja.

Elevacija (lot. elevatio pakėlimas) – akcidentinė planetos vertė, kai ji kitų planetų atžvilgiu stovi arčiau Dangaus vidurio, Mc, todėl yra už jas stipresnė. Pavyzdys: Marsas stovi 15 laipsnių Mergelės ženkle, Jupiteris – 5 laipsniai Vėžio ženkle, o Mc, Dangaus vidurys – 25 laipsniai Dvynių ženkle. Jupiteris tokiu atveju elevuoja Marso atžvilgiu ir yra už Marsą stipresnė planeta.

Elongacija (lot. elongatio nutolimas) – kampinis atstumas (ekliptinių ilgumų skirtumas) tarp Saulės ir planetos. Maksimali elongacija – 180 laipsnių (opozicija), kai kalbama apie Saulės santykį su išorinėmis planetomis.Merkurijaus elongacija apima vidutiniškai 23 laipsnius (nuo 10 iki 28 laipsnių); maksimali Veneros elongacija – 48 laipsniai. Tai reiškia, kad šios vidinės planetos niekada nesudaro su Saule stiprių tarpusavio aspektų, tokių, kaip sekstilis, trikampis, kvadratūra ir opozicija. Tačiau šių planetų konjunkcijos su Saule įvyksta labai dažnai, dažniau, nei su bet kuria kita planeta.

Epiciklo teorija – idėja, pagal kurią kiekviena planeta vienodai juda mažu ratu – epiciklu (gr. epikyklos – rate), kurio centras savo ruožtu vienodai sukasi didesnio diametro ratu.

Esencinė vertė (stoka) – stiprumas arba silpnumas planetos, užimančios atitinkamą Zodiako ženklą, dekaną, termą. Priešybė – akcidentinė vertė (stoka).

Eudokas iš Knido – graikų astronomas ir astrologas (maždaug 408 – 355m. pr. m. e.). Keliavo į Egiptą, kur pas vietinius žynius mokėsi astronomijos ir matematikos. Grįžęs į tėvynę gimtajame mieste įkūrė mokyklą. Seneka tvirtino, kad Eudokas pirmas Graikijoje prabilo apie planetų judėjimą. Laikomas kalendoriaus su 365 ¼ metų intervalu Graikoje pradininku.

Europos vidurio laikas – pirmosios juostos laikas, besiskiriantis nuo Grinvičiaus laiko viena valanda.