LT
RU

Kabala (sen. žydų quabbalah pasakojimas, tradicija) – religinis-mistinis mokymas, pasirodęs XII – XIIIa. tarp žydų, gyvenusių Ispanijoje ir Provanse. Jo pagrindas – žydų gnosticizmas, neoplatonizmas ir pitagorizmas. Pagrindiniai kabalistiniai darbai priklauso Sefirui ir Zogarui (pirmoji datuojama IXa. po Kr., antroji – XIIIa. po Kr.). Po to, kai žydai buvo išvyti iš Ispanijos (1492m.), kabala tapo populiari ne tik tarp žydų, bet ir krikščionių bei musulmonų. Kabalos esmę sudaro Biblijos aiškinimas. Į ją kabalistinio mokymo šalininkai žiūri kaip į tam tikrą užšifruotą tekstą, kurį galima teisingai suvokti tik specialių metodų dėka. Pavyzdžiui, kosmogoninės kabalos idėjos remiasi pačių pirmųjų Biblijos knygų – I ir II – aiškinimu.

Kabalistinė astrologija – astrologijos kryptis, tampriai susijusi su kabala. Dešimt sefirot siejami su dešimčia dangiškų sferų, o trys metų laikai, septynios planetos ir dvylika Zodiako ženklų atitinka 22 žydų alfabeto raides. Šie atitinkimai leidžia sudaryti horoskopą, kuris mažai kuo panašus į tradicinį europietiškąjį arba indiškąjį horoskopus. Kabalistinės astrologijos šalininkai buvo tokie žymūs astrologai, kaip Agripa iš Netesheimo ir Piko de la Mirandola.

Kadentiniai namai, permainų namai (lot. cadentes permainingi) – III, VI, IX ir XII astrologiniai namai. Klasikinėje astrologijoje laikoma, kad kadentiniame name (ypač VI ir XII) stovinti planeta netenka daug gerų savybių. Pats geriausias iš visų kadentinių namų – IX. Klasikinėje indų astrologijoje IX namas laikomas apskritai pačiu geriausiu horoskopo namu, nepaisant to, kad ir toje sistemoje IX namas – kadentinis namas.

Kala-bala – klasikinėje indų astrologijoje laikina jėga (planetų jėgos faktorius).

Kalatra-bhava – klasikinėje indų astrologijoje VII astrologinis namas, susijęs su santuoka.

Kalatra-karaka – klasikinėje indų astrologijoje partnerio santuokoje signifikatorius, Venera.

Kali-juga – “tamsus amžius”, “geležinis amžius”.

Kalpa – klasikinėje indų astrologijoje kosminis periodas, susidedantis iš keturių yugų: Satjos, Tretos, Dvaparos ir Kali.

Kama – klasikinėje indų astrologijoje troškimas.

Kamateras, Jonas (Ioannes Camaterus) – Bizantijos poetas ir astrologas (maždaug XIIa.). Žinomos dvi jo astrologinės poemos, dedikuotos imperatoriui Manuilui Komninui (1143 – 1180). Pirmoji vadinasi “Įvadas į astronomiją”, kita – “Apie paranatelonto sudarymą”.

Kampano, Džiovani (Giovani Campano) – italų matematikas ir astrologas, kilęs iš Milano apylinkių (1233 – 1296). Sukurė ir šiandien dar retkarčiais naudojamą astrologinių namų sistemą. Parašė apie astrologiją daug knygų, iš arabų kalbos išvertė Euklido “Elementus”.

Kampiniai namai, kardinalūs namai (lot. cardines geneture) – I, IV, VII ir X astrologiniai namai. Klasikinėje astrologijoje laikomasi nuomonės, kad kampiniame name (ypač I ir X) stovinti planeta pasižymi pačia didžiausia jėga.

Kampiniai ženklai – žr. kardinalūs ženklai.

Kanja – klasikinėje indų astrologijoje Mergelė.

Kanopusas – žvaigždė, Laivo dugno alfa, padėtis 15.00’ Vėžio ženkle. Saturno-Jupiterio charakteris, lemia sėkmę kelionėse jūra.

Kapela – žvaigždė, Vežėjo alfa, padėtis 21.53’ Dvynių ženkle. Marso-Merkurijaus charakteris (pagal Ptolemėjų, kiti šaltiniai nurodo Venerą-Merkurijų). Lemia garbę, turtus ir laimę, kurių vėliau galima lengvai ir netekti. Konjukcijoje su Ascendentu, Descendentu, Saule arba Mėnuliu gimdo labai sukto būdo žmones.

Kapha – klasikinėje indų astrologijoje vandeninis biologinės substancijos tipas.

Karaka – klasikinėje indų astrologijoje signifikatorius. Pavyzdžiui, Venera – santuokos karaka; Saulė – šlovės, pripažinimo karaka; Saturnas – ilgaamžiškumo karaka etc.

Karakamša – klasikinėje indų astrologijoje ženklas navamšoje, į kurį patenka planeta, raši, pagrindiniame horoskope užimanti daugiausia ženklo ekliptinių laipsnių. Pavyzdys: Saturnas stovi 28 laipsnyje Liūto žvaigždyne, visos kitos planetos užima 23, 19, 15, 10 etc. laipsnius; Saturnas tampa ta planeta, kuri, patekusi į bet kurį iš navamšos ženklų lems, jog tas ženklas taps karakamša. Sakykim, Saturnas pateko į Vandenį, vadinasi, Vandenis taps navamšos karakamša.

Karališkas ryšys, auksinis susijungimas – klasikinėje astrologijoje Jupiterio ir Saturno susijungimas. Laikoma, kad kai kada jis lemia sėkmę (pagal vieną iš hipotezių siejamas su su Betliejaus žvaigžde), kai kada – dideles problemas (karas, epidemijos, ekonominės bėdos).

Karališkos žvaigždės, dangaus sargai – keturios ryškios žvaigždės (Aldebaranas – Rytų Sargas; Antaresas – Vakarų Sargas; Fomalhautas – Pietų Sargas; Regulas – Šiaurės Sargas).

Kardanas, Jeronimas (Cardanus Hieronimus) – italų gydytojas, matematikas, astrologas ir alchemikas (1501 – 1576). Žinomas tuo, kad sudarė Kristaus horoskopą. Savo veikale “Geniturarum exempla” pateikia dvylika neteisingų horoskopų pavyzdžių, parodydamas, kaip lengvai astrologas gali suklysti. Sukūrė originalią kosmologiją, pagal kurią pasaulis susideda iš trijų elementų (vandens, oro ir žemės), o ugnis tesanti visur prasiskverbiančio dangaus karščio forma. Pagal populiarią legendą Kardanas pats sau išpranašavo, kad mirs sulaukęs 76 metų, ir kai šis laikas atėjo, jis numarino save badu, kad nepakenktų jo puoselėtos astrologijos reputacijai.

Kardinalumas – savybė. Jai būdinga kategoriškumas, aktyvumas. Žmonės su smarkiai išreikštu kardinaliu ženklu ir namu patiria gyvenime labai daug smarkių permainų.

Kardinalus kryžius – kryžius, kurį sudaro keturi kardinalūs Zodiako ženklai: Avinas, Vėžys, Svarstyklės, Ožiaragis.

Kardinalūs dangaus schemos taškai – keturi pagrindiniai dangaus schemos taškai: Ascendentas, Descendentas, Dangaus vidurys, Dangaus gelmė.

Kardinalūs, kardinalieji namai – bendras I, IV, VII ir X astrologinių namų pavadinimas.

Kardinalūs ženklai (lot. cardines zodiaci) – “kampiniai” Zodiako ženklai: Avinas, Vėžys, Svarstyklės, Ožiaragis.

Karma – priežasties ir padarinio įstatymas.

Karma-bhava – klasikinėje indų astrologijoje X astrologinis namas, susijęs su visuomenine veikla.

Karšti ženklai – Zodiako ženklai, priklausantys ugnies ir oro stichijai (Avinas, Dvyniai, Liūtas, Svarstyklės, Šaulys, Vandenis), kaip pasižymintis šilumos savybėmis. Priešybė – šalti ženklai.

Karštos planetos – Saulė ir Marsas, kaip pagrindiniai ugnies elemento valdovai.

Kastoras – žvaigždė, Dvynių alfa, padėtis 20.16’ Vėžio ženkle. Merkurijaus charakteris (pagal Ptolemėjų, kiti šaltiniai nurodo Jupiterį-Merkurijų). Lemia gudrų ir dvilypį būdą, pažeminimą, po kurio galima tuoj pat susilaukti garbės ir pripažinimo. Konjukcijos su Ascendentu atveju įtakoja kūno silpnumą, aklumą, kartais esama pavojaus susižaloti veidą.

Kataka – klasikinėje indų astrologijoje Vėžys.

Kazimi (arab. Cazimi) – žr. “Saulės širdyje”.

Kendra – klasikinėje indų astrologijoje kampinis, arba kardinalus namas.

Kepleris, Johanas – vokiečių astronomas, astrologas ir matematikas (1571 – 1630). 1591m. jam buvo suteiktas magistro vardas, 1594m. Grace tapo matematikos dėstytoju. 1600m. išvyko į Prahą ir pradėjo dirbti Ticho Brahės asistentu. Praktikuodamas labai tikslius pagal to meto astronomijos galimybes darbo metodus nustatė planetų judėjimo dėsnius, vadinamus Keplerio dėsniais. Kepleris buvo ne tik vienas iš šiuolaikinės astronomijos pradininkų, bet ir inspiravo nemažai naujų idėjų astrologijoje. Jis juokėsi iš to, kad senovėje planetoms ir žvaigždėms suteikti pavadinimai gali įtakoti įvykius, tačiau laikėsi principo, jog planetos, o taip pat jų aspektai turi didelį poveikį įvykiams Žemėje. Ypatingą dėmesį jis skyrė planetų aspektų teorijos vystymui. Jo kruopščiai parengtos planetinės lentelės sudarė sąlygas sudarinėti tikslesnius horoskopus. Pirmosios 1595m. Keplerio paskelbtos astrologinės prognozės buvo labai sėkmingos ir atnešė jam didelio astrologo šlovę. Kepleris turėjo polinkį į misticizmą, užsiiminėjo kabala. Labiausiai žinomi Keplerio darbai: “Mysterium Cosmographicum” (“Kosmografinė paslaptis”, 1596m.); “Astronomia nova” (“Naujoji astronomija”, 1609m.); “Harmonice Mundi” (“Pasaulio harmonija”, 1619m.); “Tabulae Rudolphinae” (“Rudolfininės lentelės”, 1627m.).

Ketu – klasikinėje indų astrologijoje Drakono uodega, pietinis Mėnulio orbitos taškas.

“Keturknygė” (gr. tetrabiblos, lot. quadripartitum) – didelis astrologinis Ptolemėjaus darbas, kurį sudaro, kaip matyti iš pavadinimo, keturių knygų rinkinys: I – šviesulių savybės; II – pasaulinė astrologija; III – IV – atskirų atvejų individualiojoje astrologijoje analizė. Ptolemėjus susiejo planetų astrologija su Zodiako astrologija, išvystė astrologinių namų teoriją, nustatė ryšį tarp Zodiako ženklų ir pirminių elementų, išsakė minčių apie planetų ir ligų santykį. “Keturknygė” daugelį amžių tarnavo kaip klasikinės astrologijos pamatas.

Ketvirtadalis – ¼ horoskopo namų. 1asis ketvirtadalis apima zoną nuo Ascendento iki Dangaus gelmės; 2asis ketvirtadalis apima zoną nuo Dangaus gelmės iki Descendento; 3asis ketvirtadalis apima zoną nuo Descendento iki Dangaus vidurio; 4asis ketvirtadalis apima zoną nuo Dangaus vidurio iki Ascendento. Kai kada ketvirtadalis terminas taikomas ir Zodiako ženklams. Pavasariniai ženklai (Avinas, Tauras, Dvyniai) sudaro pirmą ketvirtadalį; vasaros ženklai (Vėžys, Liūtas, Mergelė) sudaro antrą ketvirtadalį; rudens ženklai (Svarstyklės, Skorpionas, Šaulys) sudaro trečią ketvirtadalį; žiemos ženklai (Ožiaragis, Vandenis, Žuvys) sudaro ketvirtą ketvirtadalį.

Ketvirtasis ketvirtis – 1. Mėnulio fazė: nuo delčios iki jaunaties; 2. Horoskopo ketvirtadalis, kurį sudaro X, XI, XII astrologiniai namai.

Khavedamša – klasikinėje indų astrologijoje smulkesnė schema, 1/40 pagrindinio horoskopo.

Klasikinė astrologija – Vakarų astrologija iki XVIIa. pab. Jos pagrindas – Ptolemėjaus ir Firmiko Materno darbai, galutinį pavidalą įgavę Morinuso de Vilfranšo laikais (XVI – XVIIa.).

Klasikinė indų astrologija – astrologinė sistema, kurios pagrindas – Parashara Hora Shastra tekstai. Pagrindinis “techninis” skirtumas lyginant su klasikine astrologija tas, kad vietoj tropinio naudoja siderinį zodiaką.

Klasikinės planetos – Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris, Saturnas.

Kometos (gr. cometes) – atliko svarbų vaidmenį Babilono astrologijoje. Antikos laikais astrologų ir astronomų dėmesys joms nublanko. Net Ptolemėjus laikė, kad jų poveikis faktiškai lygus nuliui.

Konfigūracija (lot. configuratio) pasenęs terminas, aspekto sinonimas.

Konjukcija (lot. coniunctio) – žr. susijungimas.

Konsteliacija (lot. constellatio, nuo lot. stella žvaigždė) – pasenęs terminas, ryšio sinonimas.

Kontrantisas (contrantis, nuo lot. contra prieš ir gr. antiso suvienodinti) – vienas iš paralelinių aspektų, kai koks nors Zodiako elementas (planeta, ženklas ir t.t.) yra simetriškas kitam elementui pavasario arba rudens lygiadienio taškų atžvilgiu. Pavyzdys: Žuvų ženklas yra kontrantisas Avino ženklui; Vandenio ženklas yra kontrantisas Tauro ženklui.

Kosmograma – pasenęs dangaus schemos pavadinimas. Dangaus schema be astrologinių namų.

Krišna-pakša – klasikinėje indų astrologijoje dylančio Mėnulio periodas (fazė tarp pilnaties ir jaunaties).

Kritimas (gr. tapeinoma lot. deiectio, casus) – Zodiako ženklas/žvaigždynas, kuriame planeta žiūri į savo egzeltacijos ženklą/žvaigždyną. Abi zonos, be abejo, visada esti opozicijos aspekte vienas kito atžvilgiu. Tokia planetos padėtis traktuojama kaip be galo silpna, jei jos nekompensuoja kokie nors kiti sušvelnintys faktoriai. Klasikinėje indų astrologijoje priskaičiuojamos keturios pozicijos, kada kritusi planeta gali įgauti švelnesnę arba neutralią raišką (tačiau jos negatyvi energija nėra visiškai panaikinama, šiokia tokia destrukcija išlieka):
1) jei kritusi planeta stovi kvadrante (t.y. I, IV, VII arba X namuose) skaičiuojant nuo Ascendento arba Mėnulio;
2) jei valdovas to ženklo, kuriame stovi kritusi planeta, užima kvadrantą skaičiuojant nuo Ascendento arba Mėnulio;
3) jei planeta, egzeltuojanti tame ženkle, kuriame stovi kritusi planeta, užima kvadrantą nuo Ascendento arba Mėnulio;
4) jei kritusi planeta stovi egzeltuotoje pozicijoje navamšos vargoje;

Planeta - Intensyviausia kritimo vieta

Saulė - Svarstyklės, 10.00’
Mėnulis - Skorpionas, 3.00’
Marsas - Vėžys, 28.00’
Merkurijus - Žuvys, 15.00’
Jupiteris - Ožiaragis, 5.00’
Venera - Mergelė, 27.00’
Saturnas - Avinas, 20.00’

Klasikinėje astrologijoje pateikiamos lygiai tokios pačios pozicijos, jomis bandoma Vakaruose naudotis ir dabar, tik paprastai neatkreipiama dėmesio, kad tada, kada sutapo siderinis ir tropinis zodiakai, šios padėtys atspindėjo planetų silpnumą ir buvo skirtos sudaryti konkrečias prognozes, o šiandien prognostika ir psichologinės interpretacijos nebėra vienas ir tas pats, todėl metodų painiojimas gali sukelti painiavos ir rezultatuose.

Krittika – klasikinėje indų astrologijoje 3oji nakšatra.

Kryžius – Zodiako ženklų skaidymo būdas, pagal kurį keturi Zodiako ženklai atsiduria vienas kito atžvilgiu kvadrato aspektuose. Esama tijų kryžių: kardinalus, fiksuotas, mutabilus. Kryžiui priklausančius Zodiako ženklus suvienija viena kokia nors savybė, pvz., kategoriškumas, užsispyrimas arba permainingumas (išsibarstymas).

Kudža – klasikinėje indų astrologijoje Marsas.

Kudža-doša – klasikinėje indų astrologijoje nepalanki santuokai Marso padėtis (Ie name, išskyrus poziciją Avine; Ive name, išskyrus poziciją Skorpione; VIIe name, išskyrus poziciją Ožiaragyje ir Žuvyse; VIIIe name, išskyrus poziciją Vėžyje; XIIe name, išskyrus poziciją Šaulyje).

Kumbha – klasikinėje indų astrologijoje Vandenis.

Kuspida – žr. namo viršūnė.

Kuta – balų skaičiavimo sistema įvertinant partnerių santuokai suderinamumą.

Kvadrantas – žr. ketvirtadalis.

Kvadratas (lot. quadratura keturkampis) – stiprus, nepalankus planetinis ryšys, atstumas tarp dviejų horoskopo taškų faktiškai lygus 90 laipsnių. Pavyzdys: Saturnas stovi 19 laipsnių Avino ženkle, o Marsas – 19 laipsnių Vėžio ženkle.

Kverentas (lot. quaerentus ieškantis, klausiantis) – horarinėje astrologijoje klausiantis asmuo.

Kvezidas (lot. quaesitum ieškoti) – horarinėje astrologijoje tai, su kuo susijęs klausiančiojo klausimas.

Kvinkunksas, kvinkonsas (lot. quincunx 5/12 visumos) – nemalonus silpnas ryšys. Atstumas tarp dviejų horoskopo taškų lygus 150 laipsnių.

Kvintilis (lot. quintil penktoji dalis) – silpnas ryšys. Atstumas tarp dviejų horoskopo taškų lygus 72 laipsniams.