LT
RU

Magha – klasikinėje indų astrologijoje 10oji nakšatra.

Magijos astrologija – astrologijos sritis, kurios atstovai iššaukia arba užkeikia planetų arba elementalų dvasias, gamina astrologinius talismanus, amuletus.

Maha-daša – klasikinėje indų astrologijoje didelis planetinis periodas. Dašos sinonimas.

Mahapuruša-yogos – klasikinėje indų astrologijoje planetinės konfigūracijos, formuojančios stiprią asmenybę.

Makrokosmosas – Visata, kaip priešybė mikrokosmosui – žmogui.

Makrokosmosas ir mikrokosmosas – gilią senovę siekianti idėja apie ryšį tarp pomėnulinio ir virš-mėnulinio pasaulio ryšį, tarp Visatos (makrokosmosas) ir žmogaus (mikrokosmosas). Ji dar išsakoma principu “kaip viršuje, taip ir apačioje”. Žr. Aristoteliškoji pasaulio sistema.

Malavja-yoga – klasikinėje indų astrologijoje Veneros Mahapuruša-yoga. Venera stovi savo arba savo egzeltacijos ženkle bei tuo pačiu metu užima kvadrantą.

Manas-karaka – klasikinėje indų astrologijoje intelekto, kaip blaivaus proto, signifikatorius, Mėnulis.

Mangala – klasikinėje indų astrologijoje vienas iš Marso pavadinimų.

Manilijus, Markas (Manilius Marcus) – romėnų poetas ir astrologas (Ia. pr. m. e. pabaiga). Astrologinio veikalo eilėmis “Astronominės apybraižos” autorius; šis traktatas susideda iš penkių knygų ir yra dedikuotas imperatoriui Augustui. Tai seniausias mus pasiekęs romėniškosios astrologinės literatūros pavyzdys.

Mantros – klasikinėje indų astrologijoje upayos, taikomosios astrologijos dalis, kaip šventi planetų jėgos garsai.

Maraka – klasikinėje indų astrologijoje planeta, kaip mirties signifikatorius. Marakomis tampa II ir VII astrologinių namų valdovai.

Marsas (lot. Mars) – planeta, viena iš penkių klasikinių planetų. Klasikinėje astrologijoje laikyta pikta planeta (mažoji nelaimė). Lemia agresiją, drąsą, atkaklumą siekiant tikslo, iniciatyvą, jėgą ir vikrumą. Pasaulinėje astrologijoje ženklina karius ir karus, inžinierius, visa, kas susiję su technika, mechanizmais ir instrumentais, sportu, nusikaltimais, epidemijomis, provokacijomis. Prognozėse Marsas susijęs su jėga, kraujo praliejimu, nusikaltimais. Priklauso vyriškoms (aktyvioms) planetoms.

Maternas Firmikas Julijus (Maternus Firmicus Julius) – Sicilijos senatorius, gyvenęs imperatoriaus Konstantino laikais (IVa. po. Kr.). Parašė didelės apimties (susidedantį iš aštuonių knygų) astrologinį traktatą “Mathesis”. Maternas buvo astrologas – diletantas, todėl jo veikalas yra graikų ir egiptiečių astrologų darbų kompiliacija. Dėl to čia randama nemažai klaidų, kuriuos daugelyje vėlesnių vertimų buvo išsaugotos. Tam, kad pateisintų astrologines prognozes, Maternas pateikė daugelio istorinių ir mitinių asmenų horoskopus (Edipas, Paris, Demostenas, Homeras, Platonas, Pindaras, Archilochas, Aechimedas, Tersitas ir t.t.), kuriais remdamasis aiškina jų gyvenimo įvykius. Kita vertus, būtent jo dėka buvo išsaugota ir perduota vėlesnėms kartoms tai, ką savo veikale “Tetrabiblos” kalbėjo Ptolemėjus, išrinktos ir apibendrintos svarbiausios planetų pozicijos, kuriomis – kaip raktu – šiandien rekonstruodami Antikos laikų palikimą naudojasi Robertas Hendas (Robert Hand) ir Robertas Zoleris (Robert Zoller).

Matri-karaka – klasikinėje indų astrologijoje motinos signifikatorius, Mėnulis.

Mazgas (lot. nodus) – paprastai Mėnulio orbitos ir ekliptikos plokštumos susikirtimo taškas. Mazgas, kur Mėnulis, judėdamas iš pietų į šiaurę, kerta ekliptikos plokštumą, vadinasi tekančiu mazgu (Rahu/Drakono galva), o mazgas, kur Mėnulis, judėdamas iš šiaurės į pietus, kerta ekliptikos plokštumą, vadinasi nusileidžiančiu mazgu (Ketu/Drakono uodega). Klasikinėje astrologijoje laikoma, kad kylančio mazgo poveikis palankus, nusileidžiančio nepalankus. Tuo tarpu klasikinėje indų astrologijoje tiek vienas, tiek kitas Mėnulio orbitos taškai laikomi vienodai destruktyviai veikiančiais žmogaus likimą.

Mažoji laimė – klasikinėje astrologijoje Veneros sinonimas.

Mažoji nelaimė – klasikinėje astrologijoje Marso sinonimas.

Mc (lot. medium coeli) – žr. dangaus vidurys.

Melancholiškieji ženklai – Tauras, Mergelė ir Ožiaragis. Klasikinėje astrologijoje laikoma, kad į juos patekęs Ascendentas (bei dauguma planetų) formuoja melancholišką charakterį.

Menkaras – žvaigždė, Banginio alfa, padėtis 14.21’ Tauro ženkle. Saturno charakteris, lemia ligas, dažnas nesėkmes ir sužeidimo nuo laukinių žvėrių pavojų.

Mergelė (lot. Virgo) – šeštasis Zodiako ženklas arba žvaigždynas (klasikinėje indų astrologijoje). Priklauso žemės stichijos trikampiui, judriam kryžiui, tai moteriškas, pasyvus ženklas. Pagal anglų astrologą Alaną Leo, šio ženklo valdomi žmonės pasižymi kritiškumu, detalių pastabumu, yra prisitaikantys, tačiau užsikraudami per didelę darbo naštą pervargsta.

Meridianas – kartais naudojamas kaip X astrologinio namo pradžios terminas.

Merkurijus (lot. Mercurius) – viena iš penkių klasikinių planetų. Žinomas, kaip Prometėjus (rytinė žvaigždė) ir Epimetėjus (vakarinė žvaigždė), kaip hermafroditas (įgyja mot. arba vyr. savybių priklausomai nuo to, su kokia planeta susijungia). Atsakingas už bendravimą, loginį mąstymą, sugebėjimą priimti informaciją. Pasaulinėje astrologijoje valdo inteligentus, rašytojus, oratorius, spaudą, transportą ir komunikacijas, permainas valstybės gyvenime. Prognozėse susijęs su naujienomis, žiniomis apie prapuolusius daiktus, amatininkais, vagimis, išradėjais, oratoriais, pasiuntiniais ir kelionėmis.

Meša – klasikinėje indų astrologijoje Avinas.

Metinis horoskopas – žr. Saulės revoliucija.

Metų valdovas – pas kai kuriuos autorius: Saulės revoliucijos horoskopo Ascendento valdovas.

Mėnulio fazės – Mėnulio fazių kaitos ciklas vyksta taip:
1. Jaunatis (fazė=0, Mėnulis konjukcijoje su Saule);
2. Priešpilnis (fazė=0.5, kairysis Mėnulio kvadratas su Saule);
3. Pilnatis (fazė=1.0, Mėnulio – Saulės opozicija);
4. Delčia (fazė=0.5, dešinysis Mėnulio kvadratas su Saule).

Mėnulio horoskopas – žr. Mėnulio revoliucija.

Mėnulio mazgai – Mėnulio orbitos mazgai, t.y. taškai, kuriuose Mėnulis kerta ekliptiką.

Mėnulio namai, stotelės, mėnulinis Zodiakas – 28 žvaigždės ir žvaigždžių grupės, kurias Mėnulis mėnesio laikotarpyje pereina. Mėnulio namais naudojamasi arabų (anva), indų (nakšatra) ir kinų (hsiu) astrologinėse sistemose. Kiekviename iš šių namų Mėnulis sukuria specifinius efektus, kurie savo ruožtu modifikuojasi prisijungus planetų Mėnuliui aspektams.

Mėnulio revoliucija – vienas iš prognozavimo metodų; prognozė daroma atsižvelgiant į momentą, kai Mėnulis grįžta į poziciją, kurią užėmė gimimo metu. Prognozė apima maždaug mėnesio įvykius.

Mėnulio užtemimas – reiškinys, kai Mėnulis patenka į Žemės šešėlio konusą (Žemė tuo monetu esti linijoje, sujungiančioje Saulę ir Mėnulį); tada Mėnulio disko ryškumas smarkiai sumažėja. Išskiriama trys užtemimo tipai: visiškas, dalinis ir pusšešėlinis. Užtemimas trunka keletą valandų. Astrologijoje Mėnulio užtemimas vertinamas kaip negatyvus efektas, ypač jei tas užtemimas kliudo kokį nors labai jautrų horoskopo tašką.

Mėnulis (lot. Luna) – astrologijoje savarankiška planeta. Žinomas kaip augantis (Artemidės fazė) ir dylantis (Persefonės/Hekatės fazė) dangaus kūnas. Po Saulės tai pats ryškiausias dangaus objektas. Jam pavaldžios tokios sritys, kaip kuklumas, mielaširdingumas ir kitos aukštojo plano emocijos, kasdieniai ir namų reikalai. Pasaulinėje astrologijoje valdo visuomeninio gyvenimo, masių nuotaikos, paprastų žmonių gyvenimo (ypač moterų), transporto sistemų (ypač vandens transporto) reikalus. Prognozėse siejamas su pačiu žmogumi (moterims), motina (arba moterimis apskritai), žmona. Priklauso moteriškoms (pasyvioms) planetoms.

Mikrokosmosas – nuo Boecijaus laikų (romėnų filosofas, 480 – 524m. po Kr.): žmogus kaip Visatos “veidrodis”. Pagal Džordano Bruną ir Leibnicą, žmogus yra makrokosmoso atspindys.

Mina – klasikinėje indų astrologijoje Žuvys.

Minutė – 1/60 Zodiako ženklo laipsnio.

Mirahas – žvaigždė, Andromedos beta, padėtis 0.26’ Tauro ženkle. Veneros charakteris (pagal Ptolemėjų, kiti šaltiniai nurodo Venerą-Merkurijų). Lemia grožį, namiškių meilę, ilgą santuoką, geradario šlovę ir palankiai susiklostančias aplinkybes.

Mirfakas – žvaigždė, Persėjo alfa, padėtis 2.07’ Dvynių ženkle. Jupiterio-Saturno charakteris (pagal Ptolemėjų, kiti šaltiniai nurodo Marsą-Merkurijų).

Mirzamas – žvaigždė, Didžiojo Šuns beta, padėtis 7.13’ Vėžio ženkle. Jupiterio-Marso charakteris.

Mithuna – klasikinėje indų astrologijoje Dvyniai.

Modernioji, šiuolaikinė astrologija – astrologija maždaug nuo 1700m. iki šių dienų. Nuo klasikinės astrologijos skiriasi tuo, kad į sistemą įtraukė tris transsaturnines planetas (Uranas, Neptūnas, Plutonas), vidurio taškus (žr. Hamburgo mokykla), daugiau domisi pačiu žmogumi (žr. Humanistinė astrologija), o ne konkrečiomis prognozėmis.

Mokša – klasikinėje indų astrologijoje išsilaisvinimas, viena iš keturių karminių žmogaus savirealizacijos formų.

Mokša-bhava – klasikinėje indų astrologijoje XII astrologinis namas, susijęs su netektimis, kančia ir išsivadavimu.

Mokša-karaka – klasikinėje indų astrologijoje Saturnas.

Moteriški ženklai – poriniai Zodiako ženklai, t.y. Tauras, Vėžys, Mergelė, Skorpionas, Ožiaragis ir Žuvys, dar kitaip vadinami pasyviais arba negatyviais ženklais. Ptolemėjus vadina šiuos ženklus naktiniais. Moteriški ženklai priklauso žemės ir vandens trikampiams.

Moteriškos planetos – Mėnulis ir Venera. Taip vadinamos dėl jos būdingų šaltumo ir drėgnumo savybių. Merkurijus yra dvilypis kūnas, sudarydamas aspektus su vyriškomis planetomis tampa vyriška planeta, su moteriškomis – moteriška.

Mrigašira – klasikinėje indų astrologijoje 5oji nakšatra.

Muhurta – klasikinėje indų astrologijoje elektyvinė astrologija.

Mula – klasikinėje indų astrologijoje 19oji nakšatra.

Mulatrikona – klasikinėje indų astrologijoje “viena trečioji jėgos”, ypatingai palankus planetai Zodiako sektorius, pagal savybes beveik prilygstantis egzeltacijai. Saulės m. 0 – 20 Liūtas; Mėnulio m. 3 – 30 Tauras; Merkurijaus m. 16 – 20 Mergelė; Veneros m. 0 – 20 Svarstyklės; Marso m. 0 – 12 Avinas; Jupiterio m. 0 – 5 Šaulys; Saturno m. 0 – 20 Vandenis.

Mutabilus kryžius – žr. judrus kryžius.

Mutabilūs ženklai – žr. judrūs Zodiako ženklai.