LT
RU

Pada – klasikinėje indų astrologijoje ¼, dažniausiai ¼ nakšatros (3 laipsniai 20 minučių).

Pakša-bala – klasikinėje indų astrologijoje planetos jėga Mėnulio fazės atžvilgiu.

Panapara – klasikinėje indų astrologijoje II, V, VIII ir XI astrologiniai namai.

Pančanga – klasikinėje indų astrologijoje 1. prognozės, kurių pagrindas – penki faktoriai: diena, nakšatra, tithi, karana ir yoga; 2. kasdieninis siderinis almanachas.

Papakartari-yoga – klasikinėje indų astrologijoje situacija, kai astrologinis namas arba planeta atsiduria tarp iš prigimties neharmoningų, piktų planetų.

Paracelsas (Paracelsus) – gydytojas, alchemikas ir filosofas (1493 – 1541). Didžiausias jo įnašas – į mediciną kovojant prieš scholastinius viduramžių gydymo metodus, besiremiančius Aristotelio, Galeno ir Hipokrato darbais. Paracelsas kritikavo nelanksčius savo meto autoritetų požiūrius, siūlydamas vietoje jų daugiau stebėti ir kaupti žinias iš praktinės patirties. Paracelsas sukūrė pasaulio įvaizdį, kurį galėtume laikyti galutinai užbaigtu idėjos apie makrokosmosą ir mikrokosmosą rutuliojimu. Jis laikė, kad nežinant astralinių įtakų poveikio žmogui negalima medicinos praktikuoti. Užsiėmė demonologija, sukūrė piktų demonų klasifikaciją, priskirdamas jiems ir astralines dvasias. Tarp astrologų, užsiimančių magijos astrologija, iki šiol populiari jo knyga “Okultinė filosofija” (Philosophia occulti).

Paralelinis aspektas – deklinacijos arba platumos aspektas. Susikuria tada, kai dvi planetos užima vienodą poziciją pagal deklinaciją arba platumą. Yra dvi paralelinių aspektų rūšys: antisas ir kontrantisas. Seniau paralelinis aspektas buvo traktuojamas kaip labai stiprus, dabar gi į jį kreipia dėmesį retas astrologas, nes dauguma laiko paralelinį aspektą silpnu.

Paranatelonta (paranatellonta, gr. para šalia ir antellon tekantis) – kartu su kokia nors žvaigžde tekantis konkrečioje geografinėje platumoje ekliptikos taškas (Zodiako laipsnis). Graikų ir romėnų astrologai paliko apie paranatelontus krūvą užrašų, kuriais buvo naudojamasi iki pat vėlyvųjų viduramžių.

Parašara – klasikinės indų astrologijos tėvas, jos pagrindinės sistemos kūrėjas.

Pasaulinė astrologija (lot. astrologia mundana) – astrologijos šaka, kurios objektas – miestų, valstybių, politikos, karų, epidemijų, stichinių nelaimių etc. horoskopai.

Pasaulio epocha – žr. astrologinė era.

Pasyvus – šiuolaikinėje astrologijoje terminas pasyvus reiškia “negatyvus”, su minuso ženklu, moteriškas. Priešybė – aktyvus.

Paskutinis ketvirtis – Mėnulio fazė, delčia.

Pastovūs ženklai – žr. fiksuoti ženklai.

Paša-yoga – klasikinėje indų astrologijoje neharmoninga planetų tarpusavio sąsaja.

Paulius iš Aleksandrijos (Paulus Alexandrinus) – graikų astrologas, parašė fundamentalų astrologinį vadovėlį “Eisagogika” (“Įvadas”), kurį 378m. po Kr. (arba labai nežymiai vėliau) dedikavo savo sūnui Kronamonui. Nedidelė šio darbo dalis (“Apie dvyliką Zodiako ženklų”) VIIa. išversta į armėnų kalbą. Po to, kai į sanskrito kalbą buvo išversti Pauliaus traktatai, pagrindinė žinių apie helenistinę astronomiją ir astrologiją dalis pasiekė ir indus.

Pavasario ketvirtis – IV, V, VI astrologiniai namai. Terminas taikomas humanistinių astrologų, ypač kai per šiuos namus tranzituoja Jupiteris ir Saturnas, simbolizuojantys žmogaus naujus kūrybinius impulsus.

Pavasario lygiadienio taškas – ekliptikos taškas, kuriame Saulė perkerta dangaus ekvatorių pietinį pusrutulį keisdama šiauriniu pusrutuliu. Tą dieną, kai Saulė pereina ekvatorių, šviesulys išbūna lygiai dvylika valandų virš horizonto ir dvylika – po horizontu, t.y. diena lygi nakčiai. Šis taškas tarnauja kaip Zodiako ženklo Avino pradžia.

Pavasario ženklai – Zodiako ženklai, kuriais Saulė keliauja pavasario metu (Avinas, Tauras, Dvyniai).

Pažeista planeta – planeta, kurią atakuoja nepalankūs kitos planetos arba planetų aspektai.

Peregrinas (lot. peregrinus svetimas) – žr. svetima planeta.

Permainingas kryžius – žr. mutabilus kryžius.

Permainingi ženklai – žr. mutabilūs ženklai.

Persefonės fazė – klasikinėje astrologijoje Mėnulio delčios sinonimas.

Pietiniai ženklai – Zodiako ženklai: Svarstyklės, Skorpionas, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis, Žuvys. Jie esti pietiniame dangaus pusrutulyje. Priešybė – šiauriniai ženklai.

Pietų taškas – dangaus meridiano ir horizonto susikirtimo taškas, esantis arčiau pietinio pasaulio poliaus. Žymima simboliu S. Priešybė – šiaurės taškas.

Piktas demonas (gr. kakodaimon, lot. genius malus) – vienas iš XII astrologinio namo pavadinimų. Lemia tokius dalykus, kaip vidinis žmogaus gyvenimas (atsiskyrėliškumas), vienatvė, ligoninės, nusikaltimai, kalėjimai. Pasaulinėje astrologijoje pagal XII namą sprendžia apie masinius neramumus, epidemijas ir stichines nelaimes, slaptas organizacijas, nusikaltėlius ir slaptus priešus.

Piktas likimas (gr. kakotyche, lot. fortuna mala) – vienas iš VI astrologinio namo pavadinimų. Atsakingas už tokias sferas, kaip darbas, ligos, tarnautojai. Pasaulinėje astrologijoje valdo sveikatos apsaugos organizacijas, armijas, policijas ir visus darbininkus.

Piktos planetos, blogos planetos, neharmoningos planetos, nelaimingos planetos – bendras Marso (mažasis blogis) ir Saturno (didysis blogis) pavadinimas. Viduramžių astrologijoje laikyta, kad šios planetos neša blogį, ir tik labai retai padeda. Klasikinėje indų sistemoje prie piktų planetų priskiriamos ir Saulė, Rahu, Ketu. Priešybė – geros planetos.

Pilnaties horoskopas – vienas iš prognozavimo metodų. Horoskopas sudaromas tam momentui, kai tranzitiniai Mėnulis ir Saulė atsiduria tikslioje opozicijos vienas kito atžvilgiu ašyje. Prognozė apima maždaug pusės mėnesio laikotarpį.

Pirmasis ketvirtis – 1. Mėnulio fazė: tarp jaunaties ir priešpilnio; 2. Horoskopo ketvirtadalis, kurį sudaro I, II ir III astrologiniai namai.

Pirminės direkcijos – vienas iš prognozavimo metodų, kurio pagrindas – Žemės sukimasis aplink savo ašį. Posūkis pirmyn per 1 laipsnį (= 4 žvaigždinio laiko minutės) atitinka vienerius gyvenimo metus.

Pitagoras (Pythagoras) – graikų filosofas (maždaug VIa. pr. m. e.). Dėl Pitagoro asmenybės istoriškumo abejoti netenka, tačiau jo gyvenimo istoriją gaubia toks didelis mitų skaičius, jog išskirti realiąją jos dalį labai sunku. Pagal tradicinę biografiją, Pitagoras buvo Ferekido ir Anaksimandro mokinys. Salos, kurioje Pitagoras gyveno, tironas Polikratas privertė jį palikti gimtuosius namus. Galimas daiktas, keliaudamas Pitagoras aplankė Egiptą ir Babiloną, kur susipažino su matematika, astronomija, astrologija, o taip pat su šių šalių religija ir filosofija. Krotone (pietų Italija) Pitagoras rado savo antrąją tėvynę ir įkūrė ten religinę – filosofinę broliją.

Pitru-bhava – klasikinėje indų astrologijoje IX – tėvo – astrologinis namas.

Pitru-karaka – klasikinėje indų astrologijoje tėvo signifikatorius, Saulė.

Pitta – klasikinėje indų astrologijoje ugninis biologinės substancijos tipas.

Placidas (Placidus de Titis) – praktikavęs astrologiją italų dvasininkas (1603 – 1688), laikomas šiuolaikinio horoskopo tėvu. Jam priklauso korekcijos, tapusios stipriu antrinių direkcijų sistemos vystymo impulsu. Sukūrė astrologinių namų sistemą, populiarią ir šiandien.

Placido namų sistema – astrologinių namų schema, kurios pagrindas – dieninis ekliptikos taško (Zodiako laipsnio) lankas, kuriame patalpinamas Dangaus vidurys. Namų pradžiomis (be Ascendento, Descendento, Dangaus vidurio ir Dangaus gelmės) tampa taškai, kurie žymi 1/3 ir 1/2 dieninio ir naktinio lanko pusę. Tarp Vakarų astrologų tai pati populiariausia namų sistema.

Planeta (gr. planetes) – 1. Astronomiškai nešviečiantis didelis dangaus kūnas, skriejantis aplink Saulę; 2. Astrologiškai planeta traktuojama iš geocentrinės idėjos taško, todėl į planetų sąrašą yra įtraukiamos ir Saulė bei Mėnulis.

Planetos kontaktas – planeta, kontaktuojanti su kita planeta arba žvaigžde. Pavyzdžiui, sakome, kad planetą Venerą su planeta Saturnu sieja nepalankus kvadrato ryšys. Arba Jupiteris nepalankiai kontaktuoja su žvaigžde Algoliu, t.y. yra nepalankiai su ja susijungęs.

Planetaras – konkrečios planetos revoliucija, t.y. naujas ciklas su naujomis galimybėmis. Be soliarų ir lunarų dar gali būti merkurarai (Merkurijaus revoliucija), venerarai (Veneros revoliucija), marsarai (Marso revoliucija), jupiterarai (Jupiterio revoliucija), saturnarai (Saturno revoliucija), uranarai (Urano revoliucija), neptūnarai (Neptūno revoliucija), plutonarai (Plutono revoliucija). Pastarieji trys individualiojoje astrologijoje praktiškai nenaudojami: pernelyg didelis jų apsisukimo ekliptika ciklas.

Planetinės lentelės – žr. efemeridės.

Planetos – visais laikais jos, o ne žvaigždės, atliko patį svarbiausią vaidmenį sudarant horoskopą arba prognozes. Pirma, planetos daug ryškesnės už pačias ryškiausias žvaigždes ir yra arčiau Žemės, todėl jų ir poveikis didesnis, antra, jos savo vietą ekliptikoje keičia daug dažniau ir greičiau negu žvaigždės. Pagal savybes grupuojamos į:
- vyriškas ir moteriškas;
- vaisingas ir nevaisingas;
- geras ir piktas;
- šaltas, karštas ir šiltas;
- elektrines ir magnetines;
- išorines ir vidines;
- rytines ir vakarines.

Planetų jėga – planetos jėgų Zodiako ženkluose ir astrologiniuose namuose įvertinimas. Planetos, surenkančios daug palankių taškų, laikomos pozityviomis, t.y. nešančiomis gėrį; planetos, surenkančios daug nepalankių taškų, laikomos negatyviomis, t.y. nešančiomis blogį; planetos, kurios vienodai stiprios ir silpnos, laikomos veikiančiomis neutraliai.

Planetų jėgos pikas – specialios pozicijos, kurių dėka planeta tampa labai stipri. Klasikinėje astrologijoje planeta laikoma labai stipri, jei ji užima savo pačios valdomą Zodiako ženklą arba – dar geriau – egzeltacijos ženklą, kur jos jėga maksimali; jei apsupta arba susijungusi su Jupiteriu ir Venera, trikampiai ir sekstiliai nuo šių planetų taip pat labai geras ženklas; jei susijungusi su žvaigždėmis Regulu ar Spika; jei užima X arba I astrologinius namus. Labai svarbu, kad planeta nesulauktų jokios įtampos iš Marso, Saturno pusės ir nepatektų tarp Saulės spindulių, arba nebūtų Saulės sudeginta. Panašių taisyklių (nors ir kiek modifikuota, specifine forma) laikomasi klasikinėje indų astrologijoje.

Planetų silpnumo pikas – specialios pozicijos, kurių dėka planeta tampa labai silpna. Klasikinėje astrologijoje planeta tokia tampa, kai atsiduria sau priešiškame ženkle – egzilyje; jei yra apsupta piktų planetų; taip pat jei yra pastarųjų pažeista kvadratu arba opozicija; jei susijungusi su Algoliu; jei sudeginta Saulės spindulių; jei retrogradinė; jei stovi VI, VIII arba XII namuose, jei susijungusi su Drakono uodega (Ketu). Klasikinėje indų astrologijoje laikomasi panašių taisyklių, nors čia, pavyzdžiui, vienodai pavojinga, kai su planeta susijungia ir Rahu (Drakono galva), ir Ketu (Drakono uodega).

Platonas – didis graikų filosofas (427 – 347m. pr. m. e.), Sokrato mokinys. Platonas skelbia mokymą, pagal kurį kosmosas sukurtas gyvo Dievo, būtybė, kaip dvasia valdo dangaus skliauto sukimąsi, planetos – dievai, o tikrieji nemirtingų žmonių sielų namai – danguje. Argumentu, kad dangaus kūnai turi sielas, Platonas laikė faktą, jog dangaus kūnai juda pagal griežtus dėsnius, t.y. protingai.

Platono metai – Didieji metai, laikotarpis, lygus precesijos periodui (maždaug 25 868m.), arba, kitaip tariant, periodas, per kurį pavasario lygiadienio taškas žvaigždžių atžvilgiu po kurio laiko vėl užima tą pačią padėtį, kurioje kadaise buvo.

Plutonas (lot. Pluto) – planeta, viena iš trijų transsaturninių planetų, kadangi stovi už Saturno orbitos. Priklauso teleskopinių planetų grupei. Pirmą kartą atrastas 1932m. Psichologinėje astrologijos kryptyje siejamas su tokiomis sąvokomis, kaip manija, ypatingas žiaurumas, despotizmas, įtarinėjimai. Pasaulinėje astrologijoje valdo kriminalinius nusikaltimus, terorizmą, masines stichines katastrofas, atomines reakcijas. Prognozėse jo tranzitai siejami su totaliais pokyčiais, tai taip pat ir susidūrimas su teroru, masiniu sunaikinimu, paslėptų dalykų išviešinimu. Klasikinėje indų astrologijoje nenaudojamas.

Poliarinė – žvaigždė, Mažosios Lokės alfa, padėtis 28.36’ Dvynių ženkle. Saturno-Veneros charakteris, lemia silpnumą, ligas ir nemalonumus, persekiojančius po to, kai paveldimas turtas.

Poluksas – žvaigždė, Dvynių beta, padėtis 23.15’ Vėžio ženkle. Marso charakteris, įtakoja nesąžiningumą, šaltakraujiškumą ir žiaurumą.

Pomėnulinis pasaulis – zona tarp Žemės ir Mėnulio sferos. Žr. Aristoteliškoji pasaulio sistema.

Porfirijus (Porphyrius) – filosofas ir astrologas (234 – 304m. po Kr.). Gimė Sirijoje, pas žymų filosofą Plotiną studijavo Romoje filosofiją, galimas daiktas, buvo Firmiko Materno mokytoju, maždaug 300m. parašė 55 dalių “Įvadą” (“Eisagogika”), kuris daugeliu atvejų buvo Antiocho, iš dalies Ptolemėjaus ir Nechepsono – Petosirido darbų pagrindas ir tąsa. Hefestionas cituoja Porfirijaus komentarus Ptolemėjaus veikalui “Keturknygė”.

Pozityvus – senojoje astrologijos literatūroje naudojami aktyvumo, vyriškumo terminų sinonimas. Priešybė – negatyvus.

Pozityvūs ženklai – žr. vyriški ženklai.

Praktinė astrologija – 1. Astrologijos sfera, kurią visi astrologai supranta kaip pagalbą gyvenime. Šia forma astrologija turi padėti horoskopo savininkui geriau pažinti save; 2. Darbas su horoskopu, kaip priemone įžvelgti gyvenimo permainas ir sudaryti prognozę.

Prašna – klasikinėje indų astrologijoje klausimas (horarinėje sistemoje).

Precesija (lot. praecessio poslinkis) - pavasario lygiadienio taškas juda žvaigždžių atžvilgiu pasitikti metinį Saulės judėjimą, ir lygiadienis prasideda dar kol Saulė būna nespėjusi užbaigti savo visiško metinio apskriejimo daugaus sfera.

Procionas – žvaigždė, Mažojo Šuns alfa, padėtis 25.49’ Vėžio ženkle. Merkurijaus-Marso charakteris. Lemia stiprų aktyvumą, kuris gali peraugti net į agresiją, netikėtą sėkmę po atkaklaus, ilgo darbo, nors galų gale gali ištikti ir tokios pat netikėtos nesėkmės. Pavojus gresia nuo vandens arba nuodų, dujų arba šuns įkandimo.

Profekcijos (lot. profectio nutolimas, pasitraukimas) – vienas iš prognozavimo metodų, pagal kurį kiekvienas ekliptikos taškas nukeliauja per metus gimimo horoskopo atžvilgiu 30 laipsnių; tokiu būdu po 12 metų visi elementai grįžta ir užima tą pačią padėtį, kaip ir gimimo metu. Šiuolaikinių astrologų primirštas metodas, nors kai kurie jį dar vis praktikuoja rektifikacijos procedūrose.

Prognozavimo metodai – metodai, taikomi sudaryti prognozę pusei mėnesio, mėnesiui, metams arba dar ilgesniems laiko periodams. Visų metodų pagrindas – vadinamasis progresuotas horoskopas, t.y. pajudėjusių pirmyn po žmogaus gimimo dangaus kūnų schema ir šios ryšys su gimimo horoskopu. Pagrindiniais prognozavimo metodais klasikinėje astrologijoje laikomi: direkcijos, progresijos, tranzitai, profekcijos, gyvenimo taškas, Saulės revoliucija, Mėnulio revoliucija. Klasikinėje indų astrologijoje: dašos, tranzitai Mėnulio horoskopo atžvilgiu, čaleta bhava etc.

Progresijos – žr. antrinės direkcijos.

Progresuotas horoskopas (lot. progressio judėjimas pirmyn, vystymasis) – gimimo horoskopo pagrindu sudarytas naujas horoskopas, kaip dinaminė planetų judėjimo schema, kurią lygina su gimimo horoskopo planetomis ir sprendžia apie galimus įvykius, permainas.

Proklas (Proclus) – graikų filosofas, neoplatonizmo atstovas (412 – 485), mokėsi Atėnuose ir Aleksandrijoje pas Sirianą, iš kurio maždaug 450m. perėmė neoplatonizmo krypties pasekėjų akademiją. Parašė daugybę filosofinių traktatų. Proklui taip pat priskiriami (galimas daiktas, klaidingai) komentarai Ptolemėjaus veikalui “Keturknygė”. Jo mokinys Marinas parašė mokytojo biografiją, įdėdamas į ją Proklo horoskopą.

Promisorius (lot. promissor daug žadantis) – signifikatorius, įvardinantis laimingus įvykius.

Prorogatorius – už gyvenimo trukmę atsakingas signifikatorius.

Protagoras iš Nikėjos (Protagoras Nicaeensis) – astrologas (III arba IVa. po Kr.), parašė traktatą (istorijos tėkmėje prarastas) “Rinkinys” (“Synagogai”), kurį cituoja anoniminis darbas “Apie ligas”. Nėra pagrindo sieti šį vardą su Protagoru, apie kurį užsimena Diogenas iš Laerto (IX, 56): “Buvo taip pat ir kitas Protagoras, astrologas, mirtį kurio pagerbdamas parašė eiles Euforionas”. Antiocho Didžiojo valdymo metu (223 – 187m. pr. Kr.) Euforionas Antiochijoje dirbo bibliotekininku, tuo tarpu Protagoras iš Nikėjos laikosi tokios pat Zodiako ženklų klasifikacijos, kaip ir Nechepsonas – Petosiridas.

Prozerpina – 1. hipotetinė transplutoninė planeta; 2. 1853m. atrastas asteroidas; kai kurie astrologai nusprendė, kad jis veikia kaip tarpininkas tarp matomojo ir nematomojo pasaulių. Tie, kas naudoja Prozerpiną savo darbe, laiko, jog ji atsakinga už mutacijas, transformacijas žmogaus gyvenime.

Ptolemėjiškoji pasaulio sistema – geocentrinė pasaulio sistema, kurioje planetos skrieja tokia seka: Mėnulis, Merkurijus, Venera, Saulė, Marsas, Jupiteris, Saturnas. Tam, kad paaiškintų savo sistemą, Ptolemėjus sukūrė epiciklo teoriją.

Ptolemėjus, Klaudijus (Claudius Ptolemaeus) – astronomas, astrologas, matematikas ir geografas (maždaug 90 – 160m. po Kr.). Dirbo Egipto Aleksandrijoje. Ptolemėjaus darbai padarė didžiulę įtaką visai vėlesnei astronomijai ir astrologijai. Pagrindinis jo astronominis darbas “Almagestas” iki pat viduramžių pabaigos figūravo kaip astronomijos fundamentas, o ptolemėjiškaja pasaulio sistema naudotasi iki pat Koperniko sukeltos astronomijoje revoliucijos. Astrologijos istorijoje didelį vaidmenį vaidino “Keturknygė”.

Pudža – indusų ritualas.

Punarvasu – klasikinėje indų astrologijoje 7oji nakšatra.

Purnčma – klasikinėje indų astrologijoje pilnatis.

Purvabhadra – klasikinėje indų astrologijoje 25oji nakšatra.

Purvaphalguni – klasikinėje indų astrologijoje 11oji nakšatra.

Purva-punja-sthana – klasikinėje indų astrologijoje V astrologinis namas, kaip praėjusiųjų gyvenimų gero elgesio kreditas.

Purvašadha – klasikinėje indų astrologijoje 20oji nakšatra.

Pusė kvintilio – silpnas ryšys. Atstumas tarp dviejų horoskopo elementų faktiškai lygus 36 laipsniams.

Pusė šešiakampio – silpnas ryšys. Atstumas tarp dviejų horoskopo elementų faktiškai lygus 30 laipsnių.

Pusė kvadrato – silpnas ryšys. Atstumas tarp dviejų horoskopo elementų faktiškai lygus 45 laipsniams.

Pušja, Pušjami – klasikinėje indų astrologijoje 8oji nakšatra.

Puškala-yoga – klasikinėje indų astrologijoje Mėnulio ženklo valdovo padėtis kendrose, gana palanki yoga.

Putra-karaka – klasikinėje indų astrologijoje sūnaus arba vaikų signifikatorius, Jupiteris.