LT
RU

Vahana-karaka – klasikinėje indų astrologijoje turto perdavimo signifikatorius, Venera.

Vaisingi ženklai – vandens trikampio ženklai: Vėžys, Skorpionas, Žuvys. Priešybė – nevaisingi ženklai.

Vaisingos planetos – Mėnulis, Venera, Jupiteris (moderniojoje sistemoje dar ir Neptūnas). Priešybė – nevaisingos planetos.

Vakarinė elongacija – planeta vadinama esanti vakarinėje elongacijoje, jei ji dangaus sferoje stovi vakariau Saulės, t.y. aplenkia ją. Astrologijoje tokia planeta paprastai vadinama vakarine planeta. Priešybė – rytinė elongacija.

Vakarinė planeta – planeta, užimanti vakarinės elongacijos poziciją. Jei planetos elongacija neviršija 90 laipsnių, tai planeta matoma kaip rytinė žvaigždė. Priešybė – rytinė planeta.

Vakarinė žvaigždė – planeta, vakare už horizonto dingstanti tik pirma nusileidus Saulei. Atitinkamai rytą Saulė pateka pirmiau už šią paskui ją tekančią virš horizonto planetą. Šis pavadinimas taikomas Veneros planetai. Priešybė – rytinė žvaigždė.

Vakariniai namai – IV, V, VI, VII, VIII, IX astrologiniai namai. Priešybė – rytiniai namai.

Vakarinis kampas – šiandien mažai bevartojamas Descendento pavadinimas.

Vakarų taškas – dangaus ekvatoriaus ir horizonto susikirtimo taškas, esantis stebėtojui, stovinčiam veidu į pietus, dešinėje pusėje. Žymima simboliu W. Priešybė – rytų taškas.

Vakra – klasikinėje indų astrologijoje retrogradinis judėjimas.

Valdovas (arab. al-caid, lot. gubernator) – 1. planeta, atsakinga už konkretų žmogaus amžiaus tarpsnį. Žemiau pateikiamas planetų poveikio amžiui sąrašas remiantis arabiškąja tradicija, kuri šiek tiek skiriasi nuo graikų-helėniškosios tradicijos; 2. žr. namo valdovas, ženklo valdovas.

Planeta - Amžius (metai)

Mėnulis - 0 – 4
Merkurijus - 4 – 14
Venera - 14 – 22
Saulė - 22 – 41
Marsas - 41 – 56
Jupiteris - 56 – 68
Saturnas - 68 – 98
Mėnulis - 98 – 102

Valstybės horoskopas – astrologinė schema, sudaroma remiantis tuo momentu, kada buvo pasirašyta nepriklausomybės deklaracija ar kitas koks nors svarbus dokumentas.

Vandenio epocha – pasaulinė epocha, pakeisianti Žuvų epochą. Jos pradžia datuojama pačiais įvairiausiais metais, vieningos nuomonės nėra.

Vandenis (lot. Aquarius) – vienuoliktasis Zodiako ženklas arba žvaigždynas (klasikinėje indų astrologijoje). Priklauso oro stichijos trikampiui, fiksuotam kryžiui, tai vyriškas, aktyvus ženklas. Pagal anglų astrologą Alaną Leo, šio ženklo valdomi žmonės pasižymi gera intuicija, geranoriški. Jų vidinis pasaulis rafinuotas, kartais labai nestandartiškas, tačiau neretai jie delsia jį atskleisti. Jeigu tikslas numatytas, gali atlikti grandiozinius darbus. Labai jautrūs ir nervingi.

Vandens trikampis – trikampis, apjungiantis tris tos pačios prigimties, stichijos, ženklus: Vėžį, Skorpioną, Žuvis. Vandens trikampio ženklai laikomi vaisingais, drėgnais ir šaltais.

Vandens ženklai – Zodiako ženklas, priklausantis vandens trikampiui.

Vanduo – vienas iš keturių pirminių elementų, jo savybės – šaltis ir drėgmė.

Varas – klasikinėje indų astrologijoje savaitės diena.

Varga – klasikinėje indų astrologijoje smulkesnė, papildanti pagrindinį horoskopą, astrologinė schema.

Vargotama – klasikinėje indų astrologijoje planeta, užimanti tą pačią poziciją ir pagrindiniame, ir navamšos horoskope.

Varšaphalas – metinis horoskopas, sudaromas remiantis Saulės sugrįžimu į tą pačią vietą, kurioje ji stovėjo gimimo metu.

Vasaros ketvirtis – VII, VIII, IX astrologiniai namai. Terminas taikomas humanistinių astrologų, ypač kai per šiuos namus tranzituoja Jupiteris ir Saturnas, simbolizuojantys aktyvią žmogaus kūrybinių impulsų brandą.

Vasaros saulėgrįžos taškas – šiauriniame dangaus pusrutulyje esantis ekliptikos taškas, kurį nuo lygiadienio taškų skiria vienodas atstumas. Pavadinimą sąlygojo faktas, jog Saulė tame taške rasi sustoja, nutraukdama kelionę dangaus sfera į šiaurę, ir pradeda judėti į pietus. Šis taškas – Vėžio ženklo pradžia. Priešybė – žiemos saulėgrįžos taškas.

Vata – orinis biologinės substancijos tipas. Aktualu ajurvedoje.

Vedanta – vedinė savirealizacijos filosofija.

Vedos – induizmo šventraščiai.

Vega – žvaigždė, Lyros alfa, padėtis 15.20’ Ožiaragio ženkle. Veneros-Merkurijaus charakteris, lemia turtą ir pripažinimą, geranoriškas, subtilus ir idealistiškas, tačiau truputį pasileidęs būdas.

Venera (lot. Venus) – planeta, viena iš penkių klasikinių planetų. Žinoma kaip rytinė ir vakarinė žvaigždė. Po Saulės ir Mėnulio tai pats ryškiausias dangaus objektas. Klasikinėje astrologijoje laikyta gera planeta (mažoji laimė). Valdo ir lemia: meilę, harmoniją, grožį, meną, muziką, malonumus, skonį, grožio supratimą. Pasaulinėje astrologijoje – kovotojai už taiką, ekologinių, pacifistinių etc, judėjimų dalyviai, artistai, muzikantai, teatrai, šventės, santuokos ir skyrybos. Prognozėse jos tranzitai susiję su įv. estetiniais malonumais, pavyzdžiui, padidėjusiu moterų dėmesiu, pirkiniais, koncertų/teatrų lankymais ir pan. Priklauso moteriškoms (pasyvioms) planetoms.

Valentas, Vetijus (Vettius Valens) – romėnų astrologas, parašė išsamų astrologinį vadovėlį “Antologija”, greičiausiai remdamasis Petosirido darbais. Tačiau “Antologija” mus pasiekė, kaip daugybė laiko tėkmėje iškraipytų veikalo citatų. Iš horoskopų, kuriuos Valentas nagrinėja, matyti, kad jis aktyviai dirbo maždaug tarp 150 ir 185m. po Kr. IIIa. Jo veikalas buvo išverstas į arabų kalbą. Didelė arabiškosios “Antologijos” dalis buvo viduramžiais išversta į lotynų kalbą ir įtraukta į “Hermio knygas”.

Vėžys (lot. Cancer) – ketvirtas Zodiako ženklas arba žvaigždynas (klasikinėje indų astrologijoje). Priklauso vandens trikampiui, kardinaliam kryžiui, tai moteriškas, pasyvus ženklas. Pagal anglų astrologą Alaną Leo, šio ženklo valdomi žmonės pasižymi labai stipriais motiniškais instinktais, nors gali būti ir be galo egoistiški. Šeima vaidina didelį vaidmenį, dažnai emocingi, kaprizingi ir valdomi permainingų nuotaikų.

Vidinės planetos – planetos, kurių orbitos tarp Žemės orbitos ir Saulės. Tai – Mėnulis, Merkurijus ir Venera.

Vidja-karaka – klasikinėje indų astrologijoje žinių signifikatorius, Merkurijus.

Viduriniai namai – II, V, VIII ir XI astrologiniai namai.

Viduriniai ženklai – Tauras, Liūtas, Skorpionas, Vandenis.

Vidurio taškas (angl. midpoint) – taškas ekliptikoje, kaip “pusiaukelė” tarp dviejų planetų. Pavyzdys: Jupiteris stovi 0 laipsnių Vandenio ženkle, Merkurijus 0 laipsnių Avino ženkle. Vadinasi, 0 laipsnių Žuvų ženkle taps Jupiterio ir Merkurijaus vidurio tašku.

Vilfranšas, Morinas de (Morin de Villfrache, Žanas - Baptistas) – prancūzų astrologas ir matematikas (1583 – 1656). Jaunystėje tarnavo astrologu Bulonės vyskupui ir Lauenburgo hercogui, prancūzų dvare buvo labai vertinamas, pavyzdžiui, kad išvengtų kalėjimo ar net mirties bausmės buvo priverstas tarnauti pačiam kardinolui Rišeljė. Jo pagrindinis darbas “Astrologia Gallica” (publikuotas 1661m.) susideda iš 26 tomų ir yra bandymas modernizuoti Ptolemėjaus astrologiją remiantis XVIIa. žiniomis.

Vimšamša – klasikinėje indų astrologijoje smulkesnė astrologinė schema, 1/12 pagrindinio horoskopo.

Vimšopakas – klasikinėje indų astrologijoje skaičiavimas, kiek planeta vargoje stipri ar silpna.

Vimšottari – periodų ir pusperiodžių skaičiavimo sistema.

Vindemiatriksas – žvaigždė, Mergelės epsilon, padėtis 9.58’ Svarstyklių ženkle. Saturno-Merkurijaus (pagal Ptolemėjų) charakteris, lemia sunkias situacijas, melagingumą ir negarbę.

Virš-mėnulinis pasaulis – zona tarp Mėnulio sferos ir aukščiausiųjų sferų. Žr. Aristoteliškoji pasaulio sistema.

Viršutiniai namai – VII – XII astrologiniai namai. Taip vadinami todėl, kad yra išsidėstę aukščiau Ascendento – Descendento, t.y. horizonto, ašies. Priešybė – apatiniai namai.

Viršutiniai vartai (gr. epikathafora, lot. porta superna) – VIII astrologinis namas. Individualiojoje astrologijoje atsakingas už tokius dalykus, kaip nemalonumai, kančios, mirtis, mistika, paveldėtas turtas, draudimas, santuokinis kontraktas, finansiniai įsipareigijimai ir t.t. Pasaulinėje astrologijoje valdo nacionalinius pajamų fondus, finansines organizacijas, gimstamumą ir mirtingumą šalyje, finansinius įsiskolinimus ir pan.

Višakha – klasikinėje indų astrologijoje 16oji nakšatra.

Vitaliniai ženklai – ugnies trikampio ženklai: Avinas, Liūtas ir Šaulys. Toks pavadinimas duotas galbūt dėl to, kad ugnis buvo, senųjų mąstytojų požiūriu, pagrindinė gyvenimiškoji jėga. Šiam požiūriui labai artima Paracelso nuomonė, kad astralinis žmogaus kūnas yra liepsna.

Vitė, Alfredas (Witte) – vokiečių astrologas (1878 – 1941), įkūrė Hamburge astrologinę mokyklą. Jo manymu, horoskopą analizuoti reikia remiantis ne aspektais, o vidurio taškais. Naudojo daug hipotetinių planetų.

Vyriški ženklai – aktyvūs, pozityvūs ženklai: Avinas, Dvyniai, Liūtas, Svarstyklės, Šaulys, Vandenis. Z. ženklų skirstymas į vyriškus ir moteriškus aptinkamas, pavyzdžiui, pas pitagoriečius, kurie skirstė skaičius į vyriškus bei moteriškus pagal inj – jan principą.

Vyriškos planetos – Saulė, Marsas, Jupiteris, Saturnas. Merkurijus vyriška planeta tampa tik tuo atveju, kai jį aspektuoja vyriška planeta arba jis stovi vyriškame ženkle.

Vrišabha – klasikinėje indų astrologijoje Tauro žvaigždynas.

Vriščika – klasikinėje indų astrologijoje Skorpiono žvaigždynas.